Paprastasis vištvanagis (arba tiesiog vištvanagis, Accipiter gentilis) – vanaginių (Accipitridae) šeimos, (Accipitrinae) pošeimio, tikrųjų vanagų (Accipiter) genties plėšriųjų paukščių rūšis.

Thumb
Paprastasis vištvanagis
Daugiau informacijos Accipiter gentilis Apsauga: 3(R) – Reta rūšis, Apsaugos būklė ...
Accipiter gentilis
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Thumb
Paprastasis vištvanagis
Paprastojo vištvanagio balsas
Apsaugos būklė
Thumb
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Vanaginiai paukščiai
( Accipitriformes)
Šeima: Vanaginiai
( Accipitridae)
Pošeimis: Vanagai
( Accipitrinae)
Gentis: Tikrieji vanagai
( Accipiter)
Rūšis: Paprastasis vištvanagis
( Accipiter gentilis)
Binomas
Accipiter gentilis
Linnaeus, 1758
Mokslinis sinonimai
  • Falco gentilis Linnaeus, 1758
Thumb
Vištvanagių apytikslis paplitimo arealas (2009 m):
     tik perėjimų metu
     sėslus
     migracijų regionai
Uždaryti

Paplitimas

Paplitę šiaurinio pusrutulio daugiausiai vidutinių platumų ir subtropikų klimato juostose, rečiau arkties klimato zonos pietesnėse platumose.

Paplitimas Lietuvoje

Savaime gyvena Lietuvoje, aptinkamas ištisus metus, gana dažnas, bet įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3 (R) kategorijos sąrašus.

Gyvenamoji aplinka

Gyvena toliau nuo gyvenviečių miško tankmėje, o perėjimui daugiausiai pasirenka juodalksnynus, beržynus ar mišrius medynus.

Lizdavietės ir perėjimas

Lizdą krauna 6-20 m aukštyje iš sausų šakų. Gali perėti tame pačiame lizde kelerius metus iš eilės arba užimti juodųjų gandrų, suopių lizdus. Deda 3-4 melsvus ar balsvus kiaušinius. Peri 35-38 dienas.

Mityba

Minta įvairiais miško paukščiais: kėkštais, strazdais giesmininkais, kikiliais, margaisiais geniais. Migruodamas medžioja vištas ir kitus naminius paukščius, varnas, balandžius. Taip pat gaudo smulkius žinduolius – voveres, kurmius, pelėnus, kiškius[2].

Išvaizda

Kūno viršutinė pusė pilkai rusva, pilko ar rudo atspalvio. Galva tamsesnė, baltai dėmėta. Antakis baltas. Pakaušyje balti taškučiai. Kūno apatinė pusė balta su skersiniais juodais dryžiais. Uodega ilga, skersai dryžuota. Pauodegys baltas. Snapas melsvai juodas. Kojos geltonos, nagai juosvi. Patelė kiek pilkai rusva su balsvomis dėmelėmis, uodega tamsiai skersai dryžuota. Apatinė kūno pusė rusva arba balsva su juosvomis išilginėmis dėmėmis.

Kūno matmenys

Vidutinio dydžio paukščiai, kurių patelės 10–25% stambesnės už patinėlius. Paprastųjų vištvanagių svoris nuo 0,52 kg (smulkiausi patinėliai), iki 2,2 kg (stambiausios patelės). Sparnų skersmuo 28,6–39 cm, uodega 20–28 cm, čiurna 6,8–9 cm.

  • Patinėlių kūno ilgis 46–57 cm, išskėstų abiejų sparnų ilgis 89–105 cm, svoris 0,52 – 1,2 kg.
  • Patelių kūno ilgis 58–69 cm, išskėstų abiejų sparnų ilgis 108–127 cm, svoris 0,82 – 2,2 kg.

Paprastiesiems vištvanagiams galioja Bergamno taisyklių dėsniai – jų šiaurinės populiacijos stambiausios, o pietinės smulkiausios. Stambiausios vištvanagių populiacijos gyvena Suomijoje.

Paprastųjų vištvanagių porūšiai

IOC World Bird List v11.1 versijoje išskiriama 10 paprastųjų vištvanagių porūšių[3]:

Taip pat skaityti

Šaltiniai

Nuorodos

Galerija

Wikiwand in your browser!

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.

Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.

Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.