1605 m.
Metai From Wikipedia, the free encyclopedia
1605 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: | |
| 2 tūkstantmetis
| |
Lietuvoje
Įvykiai
- Lapkričio 4 d. – Vilniaus ir Žemaitijos kanauninkas Ambraziejus Beinartas Kaune įsteigė špitolę, vėliau vadintą Ambraziejaus Beinarto, Kauno mažąja arba Kauno bajoriškąja špitole.[1][2]
Gimtadieniai
- Liepos 29 d. – Simonas Dachas, vokiečių poetas (m. 1659 m.).
Nedatuota
- Jonas Kleinas, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas (m. 1662 m.).
Mirtys
Nedatuota
- Džiovanis Marija Bernardonis, SJ, architektas, vienuolis jėzuitas, kilęs iš Italijos ir Šveicarijos pasienio (g. 1541 m.).
Pasaulyje
Įvykiai
- Balandžio 1 d. – Popiežiumi išrinktas Leonas XI (g. 1535 m. – m. 1605 m. balandžio 27 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1605 m. balandžio 27 d.[3][4];
- Gegužės 16 d. – Popiežiumi išrinktas Paulius V (g. 1552 m. – m. 1621 m. sausio 28 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1621 m. sausio 28 d.[3][4]
Gimtadieniai
- Balandžio 8 d. – Pilypas IV, Ispanijos karalius 1621–1665 m., Ispanijos Nyderlandų suverenas, Portugalijos karalius iki 1640 m. Jo mirties vakarą Ispanijos imperija buvo istoriniame zenite ir užėmė 3 milijardus akrų (m. 1665 m.).
- Rugsėjo 1 d. – Michel Mazarin, italų dvasininkas, kardinolas, Ekso provincijos arkivyskupas (m. 1648 m.).
Nedatuota
- Semionas Ivanovičius Dežniovas, rusų keliautojas, jūrininkas (m. 1673 m.).
Mirtys
- Kovo 3 d. – Klemensas VIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1592 m. sausio 30 d. iki mirties (g. 1536 m.).
- Balandžio 23 d. – Borisas Godunovas, totorių kilmės bojarinas, Rusijos caras (1598–1605 m.) (g. 1552 m.).
- Spalio 17 d. – Dželaludinas Muhamedas Akbaras, Nasirudino Humajuno sūnus, iš tėvo paveldėjęs Mogholijos imperatoriaus sostą (g. 1542 m.).
- Gruodžio 29 d. – Džonas Deivisas, anglų jūrininkas, keliautojas. Atrado Falklando salas (1592), ieškojo šiaurės vakarų kelio iš Atlanto į Ramųjį vandenyną, tyrė Šiaurės Amerikos pakrantę, Grenlandijos vakarinius krantus, Labradoro pusiasalio rytinius krantus, išleido kelionių aprašymą The World’s Hydrographical Description 1595 (g. 1550 m.).
Neaprašyti
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.