Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

55°10′47.89″ š. pl. 24°13′9.93″ r. ilg.

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Jonavos
Savivaldybė	Jonavos rajonas
Gyvenvietė	Žeimiai
Adresas	Kauno g. 45
Statybinė medžiaga	Plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1906 m.
Stilius	Neogotika

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Žeimių miestelyje, prie kelio 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta .

Bažnyčios šventoriuje stovi trys šventoriaus koplyčios. Dviejose buvo laidojami Kosakovskiai, trečioji priklausė dvarininkams Nielovickiams. Parapijoje veikia Juciūnų koplyčia.

Iki 1522 m. bažnyčią pastatė A. Zaviša. Nuo 1565 iki 1631 m. ji priklausė evangelikams reformatams. 1720 m. buvo pastatyta naujoji bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Jos išlaikymui klebonas Grigaliūnas 1820 m. dovanojo turto. XVIII a. pabaigoje bažnyčioje pamokslai vieną sekmadienį sakyti lietuviškai, kitą – lenkiškai. 1851 m. pamokslai būdavo lenkiški, tik retkarčiais lietuviški. Vėliau pamaldos laikytos tik lenkų kalba. Klebonijai 1832 m. priklausė Miknaičių ir Močėnų kaimai.

1842 m. medinė bažnyčia perstatyta ir „apsukta“ (pagrindinis frontonas orientuotas į vieškelį). 1863 m. Žeimių vikaras Domininkas Trečiokas pripažintas nepatikimu ir ištremtas į Orenburgo guberniją. Bažnyčia 1893 m. sudegė.

Inžinierius Vaclovas Michnevičius (1862–1947; palaidotas šventoriuje) suprojektavo mūrinę bažnyčią. Klebonas Matas Miežinis su parapijiečiais 1898–1906 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Vitražus kūrė Vladislovas Pšibitnevskis. 1915 m. rugpjūčio mėn. Rusijos kareiviai susprogdino bažnyčios bokštus, sutrupino vargonus, išgabeno varpus. Po Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia atstatyta.

Bažnyčia didelė, neogotikinė, stačiakampio plano, su apside ir 2 aukštais fasado bokštais. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais.

Šventoriaus tvora akmenų mūro. Į ją įmūrytos 3 koplyčios (dvi balto mūro klasicistinės ir viena raudonplytė neogotikinė): Kosakovskių koplyčia-mauzoliejus (1843) bei Pietų (XX a. pr.) ir Šiaurės koplyčios (XX a. pr.).

Šventoriuje prie senosios bažnyčios stovėjo varpinė (apatinė dalis – akmenų mūro, viršutinė – medinė).