Šiurpilio piliakalnis

Šiurpilio piliakalnis, (lenk. Góra Zamkowa) – piliakalnis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Suvalkų apskrities Jeleniavo valsčiuje, dviejų kilometrų atstumu nuo Šiurpilio kaimo. Aukštis – 228,1 m virš jūros lygio ir apie 45 m virš šalia plytinčių Šiurpilio (lenk. Szurpiły ), Tchličisko (lenk. Tchliczysko), Eglynėlio (lenk. Jeglóweczek) ir Eglinio (lenk. Jeglówek) ežerų paviršiaus. Vienas svarbiausių jotvingių archeologinių objektų lenkiškoje Suvalkijos dalyje. Šalia Piliakalnio stūkso dar dvi senovėje gyventos kalvos: Bažnyčios ir Kapinių. Šiurpilio piliakalnį lanko vietos lietuviai, ant jo vyksta Poezijos pavasario šventės.

Šiurpilio piliakalnio aikštelė

Šiurpilio piliakalnis
Šiurpilio piliakalnis
Koordinatės	54°14′03″š. pl. 22°53′03″r. ilg.
Vieta	Lenkija
Aukštis	45 m
Naudotas	I tūkstantmetis - XIII a.

Šiurpilio piliakalnis iš pietų pusės

Piliakalnyje galima pastebėti gyvenvietės, aptvertos trimis pylimų žiedais ir sustiprintos rieduliais, pėdsakus. Archeologai patvirtino, kad čia VI–IX a. drėbto molio trobelėse gyventa žmonių. Po I a. pabaigoje – II a. pradžioje įvykusio gaisro vietovė tris šimtus metų liko apleista. Kryžiuočių kronikos pirmą kartą vietovę mini 1425 m. kaip Surpel = Šiurpi pilis. Kai jotvingius kryžiuočiai išnaikino, po 1422 m. Melno taikos Šiurpilis buvo pripažintas Lietuvai. Lietuviai čia pastatė medinę pilį, kuri tarnavo ir kaip medžioklės rūmai. Pilis pamažu suiro, vėliau jos akmenys buvo naudojami tiesiant kelią Jeleniavas-Suvalkai. Naujieji šeimininkai kamaldulių vienuoliai ant piliakalnio pastatė trobelę ir čia gamino potašą. Apsuptas užpelkėjusiais ežerais piliakalnis traukia archeologų dėmesį, pirmą kartą jis buvo kasinėtas dar XIX a. Įspūdinga vietovė minima kelete legendų, tarp jų ir apie bajoraitę Eglę, labai primenančią žinomą lietuvišką padavimą apie Eglę žalčių karalienę.

Šiurpilio piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės

Bažnyčios kalvoje rasti pamatai galėjo priklausyti arba jotvingių šventovei, arba tai po 1387 m. lietuvių pastatytos medinės bažnyčios liekanos. Pagonių šventvietėje įrengta bažnyčia – viena pirmųjų visoje Suvalkijoje – pamažu sunyko. Žinomas tyrinėtojas Aleksandras Polujanskis mini, kad dar 1834 m. Jeleniavo bažnyčios klebonas turėjo išlikusį buvusios Šiurpilio bažnyčios varpelį su lotynišku užrašu: Sit nomen Domini benedictum. Kalvos viršūnėje dūkso du gamtos paminklai-rieduliai, vietos gyventojų vadinami gražuolės Eglės užkeiktais broliais.

Kapinių kalne buvo laidojami aplinkinių vietovių gyventojai.

Aplinkiniai piliakalniai
	Pavištyčio II piliakalnis 20 km	Pajevonio piliakalnis 32 km	Aglinės piliakalnis 18 km
			Klevų piliakalnis 27 km
			Poseinėlių piliakalnis 38 km

Taip pat skaitykite

• Pilies kalnas

Literatūra

• Grzegorz Rąkowski. Polska egzotyczna. Rewasz, Pruszków, 1999

Nuorodos

• Vaizdas iš kosmoso
• Piliakalnis turistiniame žemėlapyje
• Gediminas Zemlickas. Kam šiurpą kėlė Šiurpilis (liet.) Archyvuota kopija 2008-09-22 iš Wayback Machine projekto.
• Šiurpilio pilies kalnas (lenk.)
• Šiurpilio piliakalnis (lenk.) Archyvuota kopija 2011-04-20 iš Wayback Machine projekto.
• Pilies kalnas (lenk.) Archyvuota kopija 2007-10-20 iš Wayback Machine projekto.
• Algis Uzdila. Poezijos pavasario atskambis Šiurpilyje (liet.) Archyvuota kopija 2010-06-28 iš Wayback Machine projekto.