From Wikipedia, the free encyclopedia
Čagatajaus chanatas buvo mongolų, vėliau lingvistiškai tiurkizuotas chanatas, susidaręs iš antrojo didžiojo chano Čingischano sūnaus Čagatajaus ir jo palikuonių valdytų žemių. Iš pradžių buvo Mongolų imperijos dalimi, vėliau tapo visiškai nepriklausoma valstybe. Kartais chanato istorijai priskiriama ir vėlesnių jo paveldėtojų – Mogulistano ir Mogulijos (Kašgarijos) istorija iki pat 1687 m.
| mong. Цагадайн улс Čagatajaus chanatas | ||||
| buvęs chanatas | ||||
| ||||
|
Vėliava | ||||
 | ||||
| Sostinė | Almalikas | |||
| Valdymo forma | chanatas | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Atsiskiria nuo Mongolų imperijos | 1260 m., 1260 | |||
| - Suskyla | 1346 m. | |||
Klestėjimo laikotarpiu chanatas tęsėsi nuo Amudarjos piečiau Aralo jūros iki Altajaus kalnų dabartiniame Mongolijos ir Kinijos pasienyje.[1] Taigi, jis valdė dabartines teritorijas Rytų Turkestane, Kirgizijoje, Uzbekijoje, Tadžikijoje, Kazachijoje. Didžiąją dalį istorijos chanato politinis ir kultūrinis centras koncentravosi Rytų Turkestane (dab. Kinijos Sindziangas).
Chanato atsiradimui prielaidos susidarė po didžiojo mongolų chano Čingischano mirties, t. y. 1225 m., kuomet jo imperija buvo padalinta į keturis administracinius vienetus – ulusus, paskirtus valdyti keturiems sūnums: Ugedėjui, Džučiui, Tolujui ir Čagatajui. Čagatajus, antrasis sūnus, gavo Transoksianą (žemes tarp Amudarjos ir Syrdarjos, šiuolaikiniame Uzbekistane) bei teritorijas Tarimo baseine (Rytų Turkestanas, dab. Kinijos Sindziango provincija). Savo sostine jis padarė Almaliką dabartinėje šiaurės rytų Kinijoje.[2]
Čagatajaus ulusas pripažino Didžiojo Chano valdžią. Iš pradžių juo buvo Ugedėjus, vėliau Monkė. 1242 m. mirus Čagatajui, jo uluso teritorijose įsitvirtino Čagatajaus palikuonys (Čagataidai): čia valdė Čagatajaus anūkas Chara-Chulagu ir kiti, tačiau sprendimai dėl chanų išrinkimo priklausė Didžiajam Chanui ir mongolų kurultajui Karakorume. Be to, vakarines uluso teitorijas (Transoksianos miestus) valdė atskiri pareigūnai (emyrai), kurie irgi buvo atskaitingi tiesiogiai didžiajam chanui.[3]
Nepriklausomam chanatui susiformuoti galimybė atsirado 1259 m., po Didžiojo Chano Monkės mirties. Tuo metu Mongolų imperijoje prasidėjo suirutė: pilietinis karas tarp Chubilajaus ir Arik Bukos. Ja uluse pasinaudojo Čagatajaus vaikaitis Algu (1260–1266 m.), kuris sukilo prieš Arik Buką, užėmė naujas teritorijas ir perėmė tiesioginį Transoksianos valdymą iš didžiojo chano. Taip susiformavo nepriklausomas Čagatajaus chanatas. Algu įpėdiniai greitai perėmė vietos religiją – islamą, kuriam laikui į vakarines chanato (Transoksianą) dalis buvo perkelta sostinė (ji buvo įkurta Karšyje).
Chanatas vienybę išlaikė iki XIV a. vidurio. Tačiau 1346 m., nužudžius Kazan-chaną, šalyje prasidėjo suirutė, ir gentinė dezintegracija. Po kelerių metų buvusio chanato teritorijoje susiformavo vakarinis Maveranachro chanatas (iš jo kilo Timūridų imperija) ir rytinis Mogulistanas. Abu šie chanatai skelbėsi Čagatajų chanato valstybėmis paveldėtojomis.
 | ||
| Rytų Turkestano istorija | ||
| Džungarija | Tarimas | Turfanas | ||
| 36 vakarų valstybės (Tocharai) | ||
| Siongnu | Han dinastija (Vakarų teritorijos) | |
| Žoužanai Gaoče |
Gaočangas, Šanšanas, Kučia, Jutianas, Šule, Janči | |
| Tangų dinastija (Ansi, Beitingas) | ||
| Karlukų kaganatas | ||
| Uigūrai | Tibeto imperija | |
| Karachanidų chanatas Karakitajų chanatas |
Karachodža | |
| Mongolų imperija | ||
| Čagatajaus ulusas | ||
| Keturi oiratai | Mogulistanas Mogulija | |
| Džungarų chanatas | ||
| Čingų dinastija | ||
| II RTR | I RTR | Kinija |
| KLR (Sindziangas) | ||
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
