Vytautas Paliūnas
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Vytautas Paliūnas (1930 m. rugpjūčio 13 d. Kėdainiuose – 2005 m. kovo 12 d.) – Lietuvos inžinierius hidrotechikas, pedagogas, signataras.[1]
| Vytautas Paliūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. rugpjūčio 13 d. Kėdainiai |
| Mirė | 2005 m. kovo 12 d. (74 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Antanas Paliūnas |
| Motina | Ona Kriščiūnaitė-Paliūnienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Danutė |
| Vaikai | Lina, Vidas |
| Veikla | inžinierius hidrotechikas, pedagogas, signataras |
| Alma mater | 1954 m. Kauno politechnikos institutas |
1949 m. sidabro medaliu baigė Kėdainių vidurinę mokyklą. 1949–1954 m. studijavo Kauno politechnikos institute (KPI, nuo 1990 m. KTU), po baigimo dirbo asistentu Hidrotechnikos katedroje. 1958–1961 m. VODGEO mokslinio instituto (Maskva) aspirantas. Nuo 1961 m. KPI Teorinės mechanikos katedros vyr. dėstytojas.
1963 m. Maskvoje apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 1965–1991 m. KPI Teorinės mechanikos katedros vedėjas, 1967 m. docentas. 1970 m. Maskvoje apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją, 1972 m. profesorius. 1983 m. už kolektyvinį darbą „Funkciniai ir technologiniai ESM mechanizmai – teorija, konstrukcijos ir pritaikymas“ apdovanotas LSSR valstybine premija.[2]
Prasidėjus Atgimimui, aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą, KPI Teorinės mechanikos katedroje įkūrė Sąjūdžio grupę. 1989 m. Vytauto Didžiojo universiteto iniciatyvinės grupės narys, 1989 m. birželio mėn. išrinktas į VDU Statuto rengimo grupę. 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, išrinktas Panemunės rinkiminėje apygardoje Nr. 30. 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atstatymo akto signataras.[3] Priklausė Sąjūdžio, vėliau Nuosaikiųjų frakcijai, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros (nuo 1990 m. kovo 20 d.), Ekonomikos (nuo 1991 m. lapkričio 26 d.) komisijose.
1990–1992 m. Lietuvos radijo ir televizijos valdybos narys. 1991–1999 m. Lietuvos mokslo tarybos narys. 1992 m. už vadovėlį aukštosioms mokykloms „Teorinė mechanika“ skirta Lietuvos mokslo premija. 1993–1997 m. KTU Teorinės mechanikos katedros profesorius. 1995–1996 m. Kauno miesto tarybos narys, atstovavo Tėvynės Sąjungai, iki 1996 m. Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas.[4]
Spaudoje paskelbė apie 70 mokslinių darbų, kuriuose nagrinėtos hidrodinamikos, teorinės mechanikos ir tamprumo teorijos problemos.
Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
