Vyskupo Antano Baranausko tiltas

Vyskupo Antano Baranausko tiltas, Anykščių tiltas – automobilių transporto tiltas Anykščiuose, kertantis Šventosios upę tarp Užupiečių ir miesto centro, A. Vienuolio gatvėje, kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis atkarpoje. Tilto ir šalia įrengtos užtvankos panorama gerai matoma iš netoli stovinčios Anykščių bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelės. Aukščiau nuo šio tilto ir užtvankos (120 m), prieš srovę, Aukštaitijos siauruko atkarpoje pastatytas geležinkelio tiltas (1,5 km). Tarp šių tiltų driekiasi Anykščių tvenkinys. Pasroviui, ties Jurzdiko mikrorajonu stovi gelžbetonininis pėsčiųjų tiltas (0,8 km).

Šis straipsnis apie automobilių tiltą. Apie siauruko tiltą skaitykite straipsnyje Anykščių geležinkelio tiltas.

Vyskupo Antano Baranausko tiltas

Tilto profilis (nuo bažnyčios pusės)
Vyskupo Antano Baranausko tiltas 55°31′34″š. pl. 25°06′05″r. ilg.

Vieta	Anykščiai, A. Vienuolio g.
Kerta	Šventąją
Pastatytas	1957 m.
Konstrukcija	Sijinis tiltas

Tilto vietoje upės vaga pakankamai sekli, vanduo užsilaiko aukščiau esančiame tvenkinyje. Tai viena iš miesto reprezentacinių vietų, kur upės vagoje įrengti fontanai, liepos mėnesiais rengiamos miesto šventės. Prieš šią šventę tradiciškai tvarkoma upės atkarpa nuo užtvankos iki bažnyčios, šalinant iš vandens suvešėjusią augmeniją. Dar prieš keletą metų ją pjaudavo dalgiais.^[1] Žoles prie tilto paprastai prieš Onines dalgiais šienaudavo į vandenį subridę vietos politikai. Nupjautos žolės plaukdavo pasroviui. Reginys pritraukdavo būrį smalsuolių. Šiuo metu šienaujama su mechanizmais.^[2]

Tiltas per Šventąją Anykščių centre yra žinomas nuo XVIII a. pabaigos. Anykščių herbe buvo pavaizduotas tiltas (1792 m. sausio 17 d. privilegija Nr. 18).^[3] Iki XX a. pradžios šioje vietoje buvo statomi ir perstatomi mediniai tiltai. 1931–1932 m. sukonstruotas geležinis arkinis tiltas. 1932 m. liepos 31 d. jis pašventintas ir pavadintas vyskupo Antano Baranausko tiltu. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 m. atsitraukiant vokiečių kariuomenei, buvo susprogdintas. Po karo upės krantus sujungė laikinas medinis tiltas. 1957 m. jo vietoje pastatytas gelžbetoninis trijų tarpatramių tiltas, stovintis iki šiol. Apie 1972 m. tiltas į užtvankos pusę buvo išplatintas.

Sovietmečiu ant tilto, abiejuose krantuose stovėjo mokslininko, darbininkės, mokytojos ir sodininkės skulptūros. Jos nugriautos 1974 m., platinant tiltą.^[4]

2007 m. rekonstrukcijos metu buvo išplatinti taurai (tarpinės atramos) į aukštupio pusę, link užtvankos. Įrengtas perdenginys, sudarytas iš keturių tėjinio skerspjūvio sijų. Atidarymo ceremonija vyko 2007 m. liepos 26 d., grąžinant buvusį vyskupo A. Baranausko vardą. Prieškaryje tiltą puošė metalinė lenta su A. Baranausko vardu. Iki šių dienų ji neišliko, bet iš senos fotografijos su tilto ir užrašo ant jo vaizdu buvo atkurta nauja lenta. Ji pakabinta praėjus 75 metams po metalinio tilto pašventinimo 1932 m.^[5]

2014 m. ant vienos tilto atramos (nuo miesto centro pusės) įrengtas metalinių skulptūrų ansamblis „Suvalgytos žuvys“ (aut. Žilvinas Pranas Smalskas, archit. Daiva Gasiūnienė). Menininkų projektas primena, kad reikia tausoti gamtą. Jis turi simbolinę prasmę – tai tarsi priekaištas žvejams, kurie vis stengiasi iš Šventosios ištraukti kuo didesnį laimikį, dėl ko jų lieka vis mažiau. Skulptūros matomos Šventosios pakrantės žvejams, kairiojo upės kranto taku vaikštantiems žmonėms.^[6]