Vismaras

Vismaras (vok. Wismar) – miestas šiaurės Vokietijoje, Meklenburge–Pomeranijoje, Baltijos jūros (Vismaro įlankos) pakrantėje, 45 km į rytus nuo Liubeko. Svarbus žvejybinis uostas. Laivų statybos, medienos apdirbimo, popieriaus ir celiuliozės, maisto (tame tarpe žuvies perdirbimo) pramonė.

Vismaras vok. Wismar
Centrinė aikštė su fontanu
Vismaras 53°54′0″ š. pl. 11°28′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Vokietija
Žemė	Meklenburgas-Pomeranija
Apskritis	Šiaurės vakarų Meklenburgo apskritis
Gyventojų (2013)	42 219
Plotas	41,4 km²
Tankumas (2013)	1 020 žm./km²
Vikiteka	Vismaras
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1067

Paveldas

Miestas žymus savo hanziška XIV–XVI a. architektūra,^[1] dėl kurios įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Yra didžiausia šiaurės Vokietijoje miesto aikštė aplink kurią rikiuojasi gotikiniai, neoromaniniai, Art Nouveau pastatai: miesto rotušė (1817–1819 m.), Švedų namas (1380 m.), olandiškas fontanas (1602 m.), plytų gotikos paveldo – Šv. Marijos bažnyčios bokštas (80 m, bažnyčia sugriauta per karą), Šv. Mykolo bažnyčia (1381–1460 m.), Šv. Jurgio bažnyčia (XIII a. pr.), XVI a. renesansiniai Fürstenhof rūmai.

Istorija

Gyvenvietę Višemiro pavadinimu įkūrė Polabės slavai. Vėliau čia apsigyveno germanai. Vismarui miesto teisės suteiktos 1229 m. Miestas 1259 m. su Rostoku ir Liubeku sudarė gynybinę sąjungą, kuri vėliau išaugo į Hanzos lygą. XIII–XIV a. buvo didelis vilnos pramonės centras. 1648 m. po Vestfalijos taikos miestas atiteko Švedijai ir priklausė iki 1903 m. Tuo metu miesto reikšmė nusmuko. XIX a. pab. tapo svarbiu pramonės centru, eksporto uostu. 1945 m. Vismarą smarkiai subombardavo britai.

• 
  Vismaro uostas
• 
  Rotušė
• 
  Senojo Švedo namas
• 
  Šv. Jurgio bažnyčia

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 93