From Wikipedia, the free encyclopedia
Vinycios sritis (ukr. Вінницька область arba Вінниччина) – Ukrainos sritis šalies pietvakariuose. Vakaruose ribojasi su Černivcių ir Chmelnyckio, šiaurėje – su Žytomyro, pietryčiuose – su Kijevo sritimis, rytuose – su Čerkasų ir Kirovohrado, pietuose su Odesos sritimis bei pietvakariuose su Moldova (taip pat ir su nepripažinta PMR). Administracinis centras – Vinycia.
 |
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
| Vinycios sritis Вінницька область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Ukraina | ||||||
| Administracinis centras | Vinycia | ||||||
| Rajonų | 27 | ||||||
| Srities pavaldumo miestai | 6 | ||||||
| Rajono pavaldumo miestai | 12 | ||||||
| Įkūrimo data | 1932 m. vasario 27 d. | ||||||
| Gubernatorius | Vladyslavas Skalskis Владислав Скальський | ||||||
| Gyventojų | 1 691 061 | ||||||
| Plotas | 26 513 km² | ||||||
| Tankumas | 64 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | 43 | ||||||
| Tinklalapis | Oficiali svetainė | ||||||
 Vikiteka | Vinycios sritisVikiteka | ||||||
Srities plotas 26 513 km², kas sudaro 4,39 % Ukrainos teritorijos.
Srities teritorija teka 204 upės, ilgesnės už 10 km, priklausančios Dniestro, Pietinio Bugo ir Dniepro baseinams. Ilgiausios upės – Pietinis Bugas (su intakais Zhara, Desna, Selnycia, Udyčė) ir Dniestras (su intakais Ljadova, Murafa, Nemyja).
Regione yra 63 vandens saugyklų (didžiausia jų – Ladyžyno), 2600 kūdrų.
Srities teritorija išsidėsčiusi dviejuose aukštumose – Podolės (iki 360 m) ir Padnieprės (iki 320 m). Aukščiausias srities taškas 370 m virš jūros lygio, Komarivcių kaime, Baro rajone; žemiausias – 36 m Dniestro upė.
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -5,7 °C, vasaros – 18,8 °C. Per metus iškrenta 500–550 mm kritulių.
Aukščiausia temperatūra +40 °C užfiksuota Podolės Mogiliave, žemiausia -38 °C – Vinycioje.
Srities teritorija priklauso dviem istoriniams-kultūriniams regionams: didžioji dalis Podolei, likusi šiaurės rytinė dalis Nadniprianščynai.
Dabartinės srities teritorija 1917–1919 m. įėjo į Ukrainos Liaudies Respublikos sudėtį. Ukrainiečiams pralaimėjus nepriklausomybės karus, po Rygos sutarties visa dab. srities teritorija atiteko Ukrainos Tarybų Socialistinei Respublikai. Sritis įkurta 1932 m. vasario 27 d., buvo viena iš penkių pirmųjų UTSR sričių. Antrojo pasaulinio karo metu, 1941–1944 m. okupuota vokiečių ir rumunų pajėgomis. Okupacijos metu šalia Vinycios buvo pastatytas Vervolfo bunkeris, kuriame keliskart lankėsi Hitleris. Nuo nacistinių karių sritis išlaisvinta 1944 m.
1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma, 95.43 %, pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Vinycios sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
2001-aisias m. srityje gyveno 1 772 400 gyventojų ir tai sudarė beveik 3,63 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 67 žm./km².
 | |||||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 1995 m. | 2001 m.sur. | 2006 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| 2 132 000 | 2 046 000 | 193 200 | 189 000 | 1 787 300 | 1 691 061 |
Vinycios sritis padalinta į 27 rajonų ir 6 srities pavaldumo miestus.
| Lietuviškai | Ukrainietiškai | Gyventojų skaičius | |
|---|---|---|---|
| Vinycia | Вінниця | 366 800 | |
| Žmerynka | Жмеринка | 35 800 | |
| Podolės Mogiliavas | Могилів-Подільський | 32 500 | |
| Chmilnykas | Хмільник | 27 900 | |
| Koziatynas | Козятин | 24 800 | |
| Ladyžynas | Ладижин | 22 400 |
Vinycios sritis turi išvystyta tiek pramoninį tiek ir žemės ūkio potencialą.
Labiausiai išvystytos pramonės šakos: maisto – (didžiausias mokesčių mokėtojas srityje alkoholinių gėrimų gamykla „Nemiroff“, kuriai priklauso vienas iš brangiausių prekės ženklas Ukrainoje), energetikos (Ladyžyno šiluminė elektrinė, Dniestro hidroelektrinė), mašinų gamybos ir kitos.
Žemės ūkio šakos: augalininkystė sudaro 61% nuo žemės ūkio bendro vidaus produkto, gyvulininkystė – 39%.
| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 403,9 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 1,1 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 321,6 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,7 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | 82,3 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 2923,6 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 822 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 162,8 |
Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.[1]
Regionas turi gana išvystytą transporto infrastruktūrą. Sritį kerta svarbi automobilių tranzito arterija, tarptautinis greitkelis E40 (181,9 km srityje). Upėse gerai išvystyta laivininkystė (ypatingai Pietiniame Buge ir Dniestre) Svarbiausi geležinkelio mazgai – Kozjatynas, Žmerynka, Vinycia, Vapnjarka, Kalynivka, Rudnycia. Vinycioje veikia oro uostas.
Srityje yra 41 aukštoji mokykla, 36 profesinės-techninės mokyklos, 991 bendrojo lavinimo mokyklų, 689 ikimokyklinių ugdymo įstaigų.
Veikia 2 teatrai, 1256 kino teatrų, kultūros namų ar klubų, 20 muziejų iš kurių žymiausi:
Srityje pastaruoju metu intensyviai vystoma turizmo infrastruktūra. Lankytinos vietos:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
