Velnio akmuo (Druskininkai)
From Wikipedia, the free encyclopedia
53°59′6.95″ š. pl. 23°55′44.4″ r. ilg.
2.jpg)
Kitos reikšmės – Velnio akmuo.
| Velnio akmuo (Druskininkai) | ||
|---|---|---|
| Vieta | Druskininkai | |
| Seniūnija | Viečiūnų seniūnija | |
| Aukštis | 3,23 m | |
| Plotas | 7,61 x 5,21 m | |
| Žvalgytas | 1974, 1998, 1999 m. | |
| Registro Nr. | u. k. 13037 / A207P / AR1551 | |
1.jpg)
Švendubrės akmuo, vadinamas Velnio akmeniu (nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas: unikalus kodas 13037[1], senas registro kodas A207P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1551; valstybės saugomas geologinis paminklas) – mitologinis akmuo ir dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys, stūksantis pietvakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, šiauriniame Švendubrės kaimo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante.
Riedulys natūralus, pilkai rausvo stambiagrūdžio granito, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apskaldytas, netaisyklingos trikampės piramidės nupjauta viršūne pavidalo. Virš žemės paviršiaus esančios akmens dalies aukštis – 3,23, ilgis – 7,61, plotis – 5,21, didžiausia horizontali apimtis – 18,55 m.
Akmens rytiniame šone, nuolaidžioje plokštumoje yra 9 duobutės, iš kurių dvi sunkiai matomos. Mažiausia duobutė 2,5 cm skersmens ir 0,3 cm gylio, o didžiausia – 4,5 cm skersmens ir 0,5 cm gylio.[2]
Akmens viršuje iškalta duobutė, į kurią įstatytas metalinis kryžius.
Saugomos teritorijos plotas – 0,07 ha.
Akmuo stūkso vietovėje, kuri vadinama Ažugojais, Pagojais. Istorinėje literatūroje minimas nuo 1923 m. Pasakojama, kad akmenį apie 1841 m. norėta suskaldyti ir panaudoti Druskininkų bažnyčios, o apie 1905 m. – Ratnyčios bažnyčios statybai, bet vietos gyventojai, laikę akmenį šventu, neleido jo sunaikinti. Tiesa, vėliau apylinkės ūkininkai savo reikmėms akmenį apskaldė. 1936 m. per gegužines pamaldas iš Gardino atvykę dvasininkai atlaikė prie akmens pamaldas ir pašventino atsivežtą metalinį kryžių, kuris buvo įstatytas į akmens viršūnę. Sovietmečiu kryžius buvo nulaužtas.
1972 m. akmuo paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR1551),[3] 1993 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A207), 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu A207P, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[4]
2004 m. šalia akmens legendų motyvais pastatytos medinės skulptūros „Varpininkas“, „Raigardo legenda“, „Piemenaitė“ (autoriai V. Dabrukas, A. Lastauskas, J. Videika).
Padavimai
- Akmenį Velnias nešęs užtvenkti Nemuną, tačiau rytmetį gaidžiams pragydus jį pametė.[5]
- Akmenį Velnias nešė per Nemuną norėdamas baigti mūryti Liškiavos pilį, tačiau užgiedojus gaidžiui, akmuo iškrito.[6]
- Velnias nešė milžinišką akmenį norėdamas sudaužyti legendinę Raigardo bažnyčią, bet gaidžiams pragydus jį išmetė.[7]
Tyrimai
Švendubrės akmenį „Lietuvos archeologijos medžiagoje“ (1928 m.) paminėjo Petras Tarasenka, remdamasis Zigmanto Gliogerio darbu (neaišku kuriuo) ir Vinco Krėvės padavimais. 1962 m. akmenį aplankė Istorijos instituto žvalgomoji ekspedicija, kuri pažymėjo jį „nearcheologiniu paminklu“.[8]
1974 m. žvalgė Juozas Markelevičius.[9] 1988 m. ekspedicija (vad. Jonas Balčiūnas) padarė svarbų atradimą – pastebėjo duobutes ant akmens šono. Tai leido priskirti jį šventų akmenų grupei.
1998–1999 m. žvalgė Vykintas Vaitkevičius. Per 1998 m. žvalgymus 24 m į pietus nuo akmens dirvoje užfiksuota 15-oji Švendubrės akmens amžiaus radimvietė.[10]
Vykintas Vaitkevičius akmenį priskiria apeiginių akmenų su dubenėliais grupei, kurie datuojami žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpiu.[11]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
