From Wikipedia, the free encyclopedia
Veikėjo klasė – vaidmenų žaidimuose (RPG) plačiai taikoma sąvoka žaidėjų veikėjų apipavidalinimui ir tipui nusakyti.[1] Kiekviena klasė pasižymi tam tikrais sugebėjimais ir mokslumu, taip pat kartais nusako veikėjo biografinius faktus ir socialinę padėtį arba elgesio apribojimus.[2] Galima laikytis nuomonės, jog klasė atstoja tam tikrą archetipą[3] arba karjerą.[4] RPG sistemose, kuriose taikomas veikėjų skirstymas į klases, klasės dažnai yra grupuojamos pagal pasiekimų, kuriuos žaidėjai turi pasiekti žaidimo eigoje, lygius.[3] Įprastai veikėjas visą savo gyvenimą išbūna tos pačios klasės; tačiau kai kuriuose žaidimuose leidžiama keisti veikėjo klasę arba net įgyti daugiau negu vieną.[3] Kai kuriose sistemose visiškai atsisakoma klasių ir lygių taikymo;[2] kitose klasės mišrinamos su įgūdžiais paremtomis sistemomis[5] arba emuliuojamos pagal veikėjų modelius.
Vaidmenų žaidimas „Dungeons & Dragons“ (D&D) buvo vienas iš pirmųjų, kuriame imta taikyti veikėjų klasių sistemą, o daugelis vėlesnių žaidimų perėmė šią idėją. „D&D“ pristatyta sistema tebėra naudojama ir šiandieną. Tačiau, kadangi tokia fiksuota klasifikacija yra ganėtinai nelanksti ir smarkiai apriboja žaidėjų kūrybiškumą, dauguma šiuolaikinių žaidimų sistemų nukrypo nuo jos į šalį. „Shadowrun“ žaidime taikoma resursų sistema paremta veikėjų kūrimo koncepcija, tuo tarpu Storyteller sistemos žaidimuose, kaip antai „White Wolf“ leidžiamame „Tamsos pasaulyje“, pateikiamos tik gairės, o galutinis sprendimas kaip turėtų būti žaidžiama už veikėją paliekamas žaidimo meistro rankose.
Be stalo vaidmenų žaidimų, veikėjų klasės taip pat sutinkamos kompiuteriniuose vaidmenų žaidimuose (CRPG) ir vaidybiniuose vaidmenų žaidimuose (LARP). Dauguma populiarių vaidmenų žaidimų, pvz., D20 sistemos žaidimai arba „White Wolf“ leidžiami žaidimai vienokiu ar kitokiu būdu tebenaudoja veikėjų klasių koncepciją. Daugelyje žaidimų pasitelkiami papildomi būdai veikėjams apipavidalinti, kaip kad rasės, įgūdžiai ar narystė.
Fantastiniuose žaidimuose, kuriuose klasės sutinkamos dažniau, paprastai bent viena (ar daugiau) klasė pasižymi pranašumu artimoje kovoje, keletas klasių (vadinamų burtininkais) geba burti (dažnai įvairių rūšių magiją), o kitos remiasi profesiniais ir kriminaliniais įgūdžiais.[2] Pavyzdžiui, originaliajame „Dungeons & Dragons“ buvo galima rinktis iš keturių klasių:
Ne maginės fantastikos žaidimuose paprastai mago atitikmenys yra parapsichologinių sugebėjimų turintis asmuo[8] arba koks nors mokslininkas, o kleriko vietą atstoja medikas arba kokia kita panaši rolė.[4]
Taip pat yra klasių, kurios apjungia aukščiau minėtų klasių bruožus, ir dažnai yra vadinamos hibridinėmis klasėmis.[3] Vienas iš pavyzdžių yra bardas (vagio ir mago mišinys, asmuo, specializuojantis bendravimo įgūdžių, protinių ir regimųjų burtų, taip pat palaikomųjų magiškųjų sugebėjimų panaudojime), kitas – paladinas (kario ir kleriko mišinys, asmuo su kiek silpnesniais koviniais sugebėjimais, bet turintis įgimtų gabumų, tokių kaip gydymas ar bendražygių pridengimas nuo puolimų ir priešiškų oponentų nustūmimas ar pritrenkimas).
Be vaidmenų žaidimų, yra ir kitų kooperatyvinių kompiuterinių žaidimų, kaip antai „Battlefield 2“, „Star Wars Battlefront II“, arba kelių žaidėjų taktinių šaudyklinių žaidimų, kuriuose naudojamos klasėmis paremtos sistemos, skatinančios bendradarbiavimą tarp žaidėjų.[9][10] Neretai tokiuose žaidimuose pasitaiko ir kitų elementų, tradiciškai sutinkamų vaidmenų žaidimuose, tokių kaip patirties taškai. Tai gana naujas, bet greitai augantis žanras, išpopuliarintas žaidimo „Quake“ modifikacijoje „Team Fortress“.
Tipinės taktinėms šaudyklėms būdingos klasės:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.