Paprastoji pempė
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Paprastoji pempė arba pempė (Vanellus vanellus) – sėjikinių paukščių (Charadriiformes) būrio, sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukščių rūšis.
_(2).jpg)
Kitos reikšmės – Pempė (reikšmės).| Vanellus vanellus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastoji pempė | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Vanellus vanellus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||
 Paprastųjų pempių paplitimo arealas Eurazijoje, Afrikoje ir Amerikos žemynų salose:
|
Paprastoji pempė yra miesto balandžio dydžio. Jos kūno ilgis 28-31 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių 82-87 cm, svoris – 128-330 g[2]. Iš tolio galima atpažinti pagal šmėžuojančias juodas ir baltas spalvas, o iš arčiau nesunku pažinti iš ilgo kuoduko ir margų spalvų. Kūno viršutinė pusė žalsvai juoda. Viršugalvis su kuoduku. Patelės kuodukas trumpesnis už patino. Gerklė ir kaklo priekinė dalis juodos, skruostai, papilvė balti. Uodega balta su plačia juoda juosta gale. Jaunikliai blankesnių spalvų, negu suaugę. Snapas juodas, kojos raudonai rusvos. Tai trumpiausias kojas turintis sėjikinių šeimos paukštis.
Paukštis gana guvus, daug skraido, vartosi ore. Balsas labai skardus „gy-vi-gy-vi".
Plačiai paplitusios Eurazijos vidutinių platumų klimato juostoje. Tai migruojantys paukščiai, žiemoti skrendantys iki Šiaurės Afrikos, šiaurinės Indijos ir Kinijos. Migracijų metu skrenda paprastai dienomis, dažniausiai dideliais būriais. Paprastųjų pempių populiacijos gyvenančios didesnėje Vakarų Europos žemumų dalyje žiemoti neskrenda, o gyvena sėsliai.
Į Lietuvą atskrenda labai anksti – paprastai kovo mėn. Mėgsta atvirus plotus, pievas, ganyklas, dirbamus laukus, pelkynus. Lizdas atviroje lauko vietoje, paprastai negilioje įduboje ant žemės ar griovyje. Deda 4 kiaušinius, kurie žalsvi, išmarginti neryškiomis pilkomis ir aiškesnėmis juodomis dėmėmis. Peri 24-26 dienas. Lizdą ir jauniklius nuo įsibrovėlių, įskaitant net karves ir arklius, gina triukšmingai ir agresyviai. Išsiritę jaunikliai lizde neužsibūną ir jį palieka greitai, mokinasi patys susirasti maisto. Išmoksta skraidyti per 33–35 dienas[3]. Lietuvoje išveda vieną vadą. Iš Lietuvos į šiltesnius kraštus traukti pradeda jau vidurvasarį, nors pavieniai būreliai pastebimi iki spalio mėn.
Maitinasi ne tik dieną, bet ir naktimis, ypač ryškaus mėnulio naktimis. Kartais maitinasi drebindamas kojas, kad vandenyje išbaidytų pasislėpusius smulkius bestuburius, kuriais jos minta.
Gyvena iki 18 metų. Laisvėje vidutiniškai apie 4 metus[4].
Kovo 19 d. – Pempės diena.
.jpg)
.jpg)
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
