Valinas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Valinas (Val) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių Žemėje. Pirmąkart išskirtas vokiečių chemiko Emil Fischer iš kazeino. Žinduoliams bei paukščiams nepakeičiama aminorūgštis (turi gauti su maistu). Augalai ir mikroorganizmai geba sintetinti iš piruato.[1]
Valinas | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
(S)-2-amino-3-methyl-butanoic rūgštis | |
CAS numeris | 72-18-4 |
EINECS | 200-773-6 |
Cheminė formulė | C5 H11 N O2 |
Molinė masė | 117.15 g mol−1 |
SMILES | CC(C)C(N)COO |
Rūgštingumas (pKa) | |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | |
Lydymosi t° | 315 °C |
Virimo t° | |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi grupė | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Valinas, kaip ir kitos šakotosios aminorūgštys, yra susijęs su nejautrumu insulinui: diabetu sergantys žmonės (taip pat pelėse ir žiurkės) jo kraujuje turi daugiau.[2] Vartojant mažiau valino turinčio maisto, jautrumas insulinui gali pagerėti, sumažėjant nutukimui.[3] Riebalus kaupti skatina valino apykaitos produktas, 3-hydroksi-izobutiratas.[4]
Valinas svarbus kraujodaroje, jo trūkstant gerai nebeatsistato pradinė, visoms kraujo ląstelėms pradžią duodanti pirmtakų populiacija.[5]