Užtemimas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Užtemimas – dangaus kūno pridengimas kitu dangaus kūnu tokioje projekcijoje, kad pridengiantis kūnas atsiranda tarp pagrindinio šviesulio ir užtemdomo kūno.[1]
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b6/OccultJupiter_6-7-2005_6-07PM_Nelson_NZ.jpg/200px-OccultJupiter_6-7-2005_6-07PM_Nelson_NZ.jpg)
Žemėje stebimi Saulės užtemimai (kuomet Mėnulis pridengia Saulę) ir Mėnulio užtemimai (kai Žemė pridengia Mėnulį). Šie užtemimai toje pačioje vietoje kartojasi kas 54 metus ir 31 dieną.
Lietuvoje pirmą kartą užtemimą, kaip astronominį reiškinį, 1639 m. aprašė astronomas Albertas Diblinskis veikale „Astronomijos šimtinė“.