Užvenčio valsčius

55.78°š. pl. 22.65°r. ilg. / 55.78; 22.65

Užvenčio valsčius
Laikotarpis: XIV a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Užventis, Kolainiai (1864–1905)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	XVI a. vidurys Telšių reparticija (1791)
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (1864–1915)
Lietuva
	Telšių apskritis (1919) Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Šiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šiaulių apskritis (1944–1947) Kelmės apskritis (1947–1950)

Užvenčio valsčius (1864–1905 m. Kolainių valsčius, Blagoveščensko valsčius, rus. Благовѣщенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Užventis (1864–1905 m. laikinai perkeltas į Kolainius).

Istorija

Valsčius minimas nuo XIV a. pabaigos. Nuo 1527 m. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.^[1] 1667 m. valsčiuje (paviete) buvo 11 bajorų dūmų. XIX a. įkurtas Kauno gubernijoje Kolainių vardu.^[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 30 d., jo teritorija perduota Užvenčio rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5240	474 kiemai [3]	4 seniūnijos	112
1923 m.[4]	218	6022	1289
1932 m.	163	6022		10 seniūnijos [5]
1949-01-01 (išsamiau)	256			7 apylinkės [6]

Vadovai

• Petras Janušas, 1932 m.^[7]
• J. Damanskas, pirmininkas iki 1946 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[8]	Apylinkė, 1949 m.[9]
Junkilai	Junkilų seniūnija	Junkilų apylinkė
Katarškiškiai	Kataršiškių seniūnija	-
Kolainiai	Kolainių seniūnija	Kolainių apylinkė
Labūnavėlė	-	Labūnavėlės apylinkė
Minupiai	Minupių seniūnija	Minupių apylinkė
Pabutkalniukas	Pabutkalniuko seniūnija	-
Sarakiškiai	Sarakiškių seniūnija	-
Šlapgirė	Šlapgirio seniūnija	Šlapgirės apylinkė
Užventis	Užvenčio seniūnija	Užvenčio apylinkė
Vidsodis	Vitsodžio seniūnija	-
Volungiai	Čiotiškių-Volungių seniūnija	Volungių apylinkė
Iš viso:	10 seniūnijų	7 apylinkės

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 6022 žmonės:^[10]

• Lietuviai – 86,08% (5184);
• Rusai – 10,3% (620);
• Žydai – 2,87% (173);
• Vokiečiai – 0,25% (15);
• Latviai – 0,23% (14);
• Lenkai – 0,05% (3);
• Kiti – 0,2% (12).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1899	Dvarviečiai	Stasys Jankauskas, veterinarijos gydytojas	1997

Šaltiniai

1. Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
2. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 700 psl.
8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 714 psl.
9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 53
10. 1923 m. surašymo duomenys