Tridento susirinkimas

Tridento susirinkimas – devynioliktasis visuotinis Romos Katalikų Bažnyčios susirinkimas, sušauktas Tridente (dabar Italija, Trentas) 1545 m. ir su pertraukomis vykęs iki 1563 m.^[1]

Tridento susirinkimas, nežinomo dailininko paveikslas Buonkonsiljo pilyje (it. Castello del Buonconsiglio) Trente.

Istorinės aplinkybės

XVI a. pirmojoje pusėje Bažnyčia pradėjo kovą prieš reformaciją. Iniciatorius – Džovanis Moronė. 1540 m. Ignacas Lojola įkūrė Jėzuitų ordiną. 1542 m. įsteigtas Vyriausiasis inkvizicijos tribunolas. Tridento susirinkimas, sušauktas 1545–1563 m. (Trento arkivyskupystėje esančiame Trento mieste, Šventojoje Romos imperijoje), buvo skirtas reformacijos padariniams įveikti. Susirinkimo nutarimai davė pradžią kontrreformacijai. Buvo kuriamos dvasininkų seminarijos, įvesta griežta cenzūra dvasininkams skirtai literatūrai, sudaryti draudžiamų knygų sąrašai.

Katalikų pastangomis katalikiškais kraštais liko Ispanija, Portugalija, Italija, Lenkija, Lietuva, dalis Vokietijos (Šventosios Romos imperijos).

Tridento nutarimai

Po Tridento susirinkimo Romos Katalikų bažnyčia:

• Pasmerkė prekybą indulgencijomis;
• Patvirtino visas tradicines katalikybės dogmas;
• Sustiprino Bažnyčios organizaciją, pavaldumą popiežiui, vienuolių ordinų drausmę;
• Atskilėlius paskelbė eretikais;
• Paliko celibatą vienuoliams ir kunigams;
• Uždraudė katalikams skaityti vyskupų nepatvirtintus Biblijos vertimus.

Šaltiniai

1. Tridento susirinkimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 121 psl.