Tokamakas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Tokamakas – riestainio formos, magnetinį lauką sukuriantis įrenginys, skirtas plazmos sulaikymui, vykstant termobranduolinei sintezei.[1] Terminas tokamak yra vertinys iš rusų trumpinio Токамак (Тoроидальная Кaмера с Мaгнитными Катушками – riestainio formos talpa magnetinio lauko ritėse). Įrenginys 1950 m. buvo išrastas Tarybų Sąjungos fizikų Igorio Tamo (Тамм, Игорь Евгеньевич) ir Andrejaus Saharovo, vadovaujamų Atominės Energijos Instituto Maskvoje akademiko Levo Arcimovičiaus (Арцимович, Лев Андреевич) ir 1968 m. išbandytas Novosibirske.