Targovicos konfederacija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Targovicos konfederacija (lenk. Konfederacja targowicka) − Abiejų Tautų Respublikų magnatų sąjunga (konfederacija), nukreipta prieš Ketverių metų seimo (1788–1792) reformas ir Gegužės trečiosios konstituciją. Paskelbta 1792 m. balandžio 27 d. Sankt Peterburge, remiant Rusijos imperatorei Jekaterinai II.[1] Konfederacijos paskelbimo akto tekstą paruošė Rusijos generolas Vasilijus Stepanovičius Popovas. Konfederacijos tikslai 1792 m. gegužės 14 d. buvo paskelbti Targovicoje, nedideliame miestelyje ir Potockių dvare (dab. Novoarchangelskas Kirovohrado srityje, Ukrainoje).[1] Po keturių dienų į Abiejų Tautų Respubliką formaliai nepaskelbus karo įsiveržė dvi Rusijos armijos.[1]
Targovicos konfederacija | |||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: ATR–Rusijos karas (1792) | |||||||||||
Stanislovo Augusto Poniatovskio jungimosi prie konfederacijos aktas (1792 m. liepos 24 d.) | |||||||||||
|
Targovicos konfederacijos pajėgos Respublikos–Rusijos 1792 m. kare nugalėjo Abiejų Tautų Respublikai lojalią kariuomenę, Seimą ir karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį. Karalius buvo priverstas formaliai prisijungti prie konfederacijos. Konfederacijos pergalė nulėmė Antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir parengė šalį Trečiajam padalijimui bei valstybės sunaikinimui.[2] Šis rezultatas daugeliui konfederatų buvo netikėtas, nes jie tikėjosi tik atkurti status quo ante, panaikindami Gegužės trečiosios konstituciją.[1]