Pirmojo pasaulinio karo sviediniai. Iš kairės: 90 mm skeveldrinis sviedinys, 120 mm 77/14 modelio padegamasis sviedinys, 75 mm fugasinis sviedinys, 75 mm skeveldrinis sviedinys
Šiuolaikinis kūginis sviedinys susideda iš korpuso, užtaiso ir sprogdiklio.
Sviedinio korpuse ppr. skiriamos šios dalys:
priešakinė – galvutė, pagaminta išvien su korpusu arba prisukama
kūginė (skliautinė)
cilindrinė
požiedinė
dugninė – dugnas pagamintas išvien su korpusu arba įsukamas
Sukamojo sviedinio korpusas paprastai turi centruojamąsias juosteles ir kreipiamuosius žiedelius. Galvutėje arba dugne yra sprogdiklio lizdas.
Sviediniai pagal sviedinio ir pabūklo kalibrų santykį būna:
kalibriniai – sviedinio kalibras atitinka vamzdžio kalibrą
superkalibriniai (rus.надкалиберный) – sviedinio kalibras didesnis negu vamzdžio kalibras, todėl užtaisius ginklą sviedinys būna vamzdžio išorėje
subkalibriniai (rus.подкалиберный) – sviedinio kalibras mažesnis už vamzdžio kalibrą. Sviedinys būna apgobtas papildomu elementu (gaubtu), kuris padeda sviedinį iššauti (užtikrina obtiuraciją), o paskui nuo sviedinio atsiskiria.
Pagal šovimo ir lėkimo pobūdį
aktyvieji sviediniai (rus.активный снаряд) – tai pats paprasčiausias artilerijos sviedinys, kuriam pradinį greitį suteikia pabūklo vamzdyje degančio šaunamojo užtaiso išskiriamos dujos. Išlėkęs iš vamzdžio toliau jis lekia iš inercijos, balistine trajektorija. Tinkamesnis šių sviedinių pavadinimas – balistiniai sviediniai (angl.ballistic shell; rus.баллистический снаряд), kadangi jie skrieja vien tik balistine trajektorija.
aktyvieji reaktyviniai sviediniai (angl.additional propulsion projectile; semi-self propelled projectile; trajectory booster projectile; rus.aктивно-реактивный снаряд) – užsidegus šaunamajam artilerijos šovinio (šaudmens) užtaisui parako dujų varomas sviedinys įgyja pradinį greitį – jis iššaunamas ir išlekia iš pabūklo vamzdžio. Po to, kai sviedinys palieka vamzdį, įsijungia sviedinio reaktyvinis variklis, kuris suteikia papildomą greitį. Reaktyvinis variklis padidina lėkimo nuotolį 20-60%, bet taiklumas sumažėja dėl padidėjusios sklaidos (jei sviedinys nevaldomas).
reaktyviniai sviediniai (angl.rocket projectile; rocket shell; rus.реактивный снаряд) – startuoja įsijungus reaktyviniam varikliui. Tokie sviediniai naudojami antžeminėse, aviacinėse ir jūrinėse reaktyvinėse salvinėse sistemose. Stabilizuojami abiem būdais – sukamuoju ir/arba stabilizatoriniu.
Pagal stabilizavimo būdą
sukamieji sviediniai (angl.spinning projectile; rus.вращательный снаряд) – lekiančius stabilizuoja giroskopinis efektas dėl sukimosi apie savo ašį. Sukimasis sukeliama dviem būdais:
reaktyvinį sukamąjį sviedinį (angl.spinning rocket projectile; rus.вращающийся реактивный снаряд) įsuka iš reaktyvinio variklio pro nuožulniai (15–20° kampu) pasuktas tūtas besiveržiančios dujos. Sukamieji reaktyviniai sviediniai būna trumpesni (5–7 sviedinio kalibrų) už nesukamuosius reaktyvinius sviedinius. Jų sklaida mažesnė už tokio pat kalibro nesukamųjų sviedinių, tačiau jie ir ne tokia toliašaudžiai.
stabilizatoriniai sviediniai (angl.finned projectile, fin-stabilized shell; rus.оперенный снаряд) – juos stabilizuoja sviedinio užpakalinėje dalyje esantys sparneliai (stabilizatorius). Jais šaudoma tiek iš lygiavamzdžių, tiek iš graižtvinių pabūklų. Stabilizatorius būna kalibrinis (su nejudamai pritvirtintais sparneliais) arba superkalibrinis (su sparneliais, kurie išsiskleidžia sviediniui išlėkus iš vamzdžio).
Kitos reikšmės – Sviedinys (reikšmės).
