Solitonas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Solitonas (angl. soliton, solitary wave) – struktūriškai pastovi pavienė bėgančioji banga, susidariusi netiesinėje aplinkoje dėl to, kad skirtingo ilgio bangos sklinda nevienodu greičiu.
Pirmasis solitoną (sklindantį vandens gūbrį kanale Škotijoje) stebėjo britas John Scott Russell 1834 m. 1895 m. solitoną aprašė olandai Diederik Johannes Korteweg ir Gustav de Vries.[1]