Skaitmuo
From Wikipedia, the free encyclopedia
Skaitmuo – sąvoka, vartojama matematikoje ir informatikoje. Skaitmenys – natūraliojo skaičiaus rašmenys (sutartiniai ženklai).[1]
Labiausiai paplitę skaitmenys, kuriais užrašomi natūralieji skaičiai, yra arabiškieji skaitmenys: 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9, kurių rinkinys sudaro dešimtainę abėcėlę.
Skaitmenų kiekis rinkinyje (abėcėlėje) apsprendžia pozicinės skaičiavimo sistemos pagrindą. Arabiški skaitmenys irgi panaudojami, jeigu naudojamų skaitmenų kiekis yra mažesnis už 10, kaip dvejetainėje skaičiavimo sistemoje su dviem skaitmenimis 0 ir 1 arba aštuntainėje skaičiavimo sistemoje su skaitmenimis 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, tačiau jeigu naudojamų skaitmenų kiekis yra didesnis už 10, kaip šešioliktainėje skaičiavimo sistemoje su šešiolika skaitmenų, tai skaitmenų rinkinys išplečiamas papildomai panaudojant angliškosios abėcėlės raides A, B, C, D, E ir F.
Praktikoje taip pat vartojami romėniški skaičiai sudaromi iš skaitmenų: I, V, X, L, C, D ir M.