Siurenas

Siurenas (pranc. Suresnes) – Prancūzijos miestas Il de Franso regione. Administraciškai priklauso Aukštutinės Senos departamento Nantero apskrities Nanteras-2 kantonui. Įeina į Didžiojo Paryžiaus aglomeracijos sudėtį, nuo Prancūzijos sostinės centro nutolęs 12 km.

Daugiau informacijos Siurenas pranc. Suresnes ...

Siurenas pranc. Suresnes

Rytiniai miesto kvartalai. Horizonte matosi Paryžiaus daugiaaukščiai su iškilusiu Eifelio bokštu.

Siurenas 48°52′0″ š. pl. 2°14′0″ r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Il de Fransas
Komuna	Didžiojo Paryžiaus aglomeracija
Kantonas	Nanteras-2
Apskritis	Nantero
Departamentas	Aukštutinė Sena

Gyventojų (2014)	48 526
Plotas	3,79 km²
Tankumas (2014)	12 804 žm./km²

Tinklalapis	www.suresnes.fr
Vikiteka	Siurenas

Uždaryti

Jau nuo XIX a. miestas vystosi kaip pramoninis, šiuo metu įvardijamas kaip viena iš tankiausiai gyvenamų gyvenviečių Europoje. Vyrauja daugiaukščiai, nors išliko ir vienai šeimai skirtų namukų rajonas. Nepaisant industrinio charakterio Siurenas garsėja ir kultūros įstaigomis – nedideliame mieste veikia profesionalus teatras (pranc. Théâtre Jean-Vilar) ir kt. organizacijos.

Miestas išsidėstęs ant Mont Valérien kalvos, šioje vietoje dar keltai buvo įsirengę šventvietę. Jo pavadinimas pirmąkart buvo užrašytas lotyniškai – lot. Surisnæ. 918 m. Prancūzijos karalius Karolis III Naivusis šią vietovę dovanojo Sen Žermen de Prė abatijos globėjui Paryžiaus grafui Robertui. 1593 m. Siurene karalius Henrikas IV Burbonas pasakė savo žinomą kalbą susirinkusiems Katalikų lygos (pranc. Ligue catholique) nariams.

1844 m. pastatyti galingi gynybiniai įtvirtinimai, žinomi Fort du Mont-Valérien vardu. Pirmojo pasaulinio karo metu Siurenas tapo rankinių granatų gamybos centru. Dar 1898 m. mieste įsikūrė automobilių gamintoja Darracq, kurią 1935 m. nupirko Talbot–Lago (vėliau pasižymėjusi mašinų Formulei 1 gamyboje). Ilgametis miesto meras Henri Sellier (valdė 1919–1941 m.) pastatė nebrangiai nuomojamų butų rajoną, kuris išliko ir yra saugomas valstybės kaip istorijos paminklas.^[1] Antrojo pasaulinio karo metais okupacinė nacistinės Vokietijos kariuomenė tvirtovę naudojo Pasipriešinimo kovotojams kalinti. Pokaryje šioje vietoje buvo pastatytas paminklas, kasmet birželio 18 d. vyksta tų įvykių atminimo ceremonija.