Sintaksė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Sintaksė (gr. syntaxis) – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą. Pastaruoju metu sintaksei priskiriamas ir teksto, sakinių sąsajos tyrinėjimas. Sintaksės tyrimo esmę visada sudaro žodžių tarpusavio santykiai, žodžių ar sakinių jungimo taisyklės.
Pagrindinis sintaksinis vienetas – sakinys, jis gali būti skaidomas žodžių junginiais ir sakinio dalimis. Sintaksei priklauso ir teksto vienetai, taip pat ne tik sakinys, tekstas, bet ir tarpinis vienetas – žodžių junginys. Žodžių junginio ryšius rodo žodžio forma, ypač linksnis, skaičius bei giminė.
Sintaksė turi dvejopą reikšmę: teorinę ir praktinę. Teorinė reikšmė išryškėja lyginant ją su kitomis kalbos mokslo šakomis. Svarbi ir praktinė sintaksė. Reikia mokėti praktiškai sudaryti sakinius, juos jungti į tekstą. Turima žinoti visus galimus ir negalimus rašybos variantus, kad neatsirastų klaidų bei netaisyklingų konstrukcijų. Sintaksinės konstrukcijos taisyklingumas dažniausiai nustatomas atsižvelgiant į vidinius kalbos dėsnius, taikomi tautosakos, liaudies kalbos, geriausių lietuvių rašytojų kūrinių pavyzdžiai.