Sibiro totoriai

Sibiro totoriai (себер татарлары) – tiurkų kilmės etninė grupė, gyvenanti Sibire; totorių etnokultūrinė atšaka. Gyvena pietų Sibire, tarp Uralo kalnų ir Jenisiejaus upės: Kemerovo, Kurgano, Novosibirsko, Omsko, Sverdlovsko, Tomsko ir Tiumenės srityse, dalis – šiaurės Kazachstane. Bendra populiacija – 9600 žmonių. Kalba Sibiro totorių tarme, gan ryškiai besiskiriančia nuo Volgos totorių kalbos.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Sibiro totorių folkloro grupė „Naza“ iš Omsko srities

Sibiro totorių etnogenezėje dalyvavo tiurkai, ugrai, mongolai, ketai, samojedai, tačiau pagrindą sudaro kipčiakai. Sibiro totoriai gyvena buvusio Kipčiakų kaganato teritorijoje. XV–XVI a. Sibiro totoriai turėjo savo valstybę – Sibiro chanatą.

Kilmė

Sibiro totoriai gyvena Vakarų Sibire nuo VI a. ir yra Sibiro chanato palikuonys, kurį 1582 m. užkariavo Rusijos carystė.

Grupės

Sibiro totoriai

Sibiro totoriai skirstomi į 3 grupes, kiekvieną jų sudaro daug klanų.

Tobolo-Irtyšiaus totoriai

Tobolo-Irtyšiaus totoriai – didžiausia Sibiro totorių grupė. Gyvena Tiumenės, Kurgano ir Omsko srityse.

Barabos totoriai

Barabai daugiausia gyvena Barabos žemumoje, Novosibirsko srityje. Populiacija siekia ~8000 gyventojų.

Tomsko totoriai

Tomsko totoriai gyvena Tomske, Kemerovo srityje ir kai kuriose Novosibirsko srities dalyse. Jie skirstomi į kalmakus, tsjatus ir euschtajus.

Kultūra

Tradiciškai Sibiro totoriai vertėsi medžiokle ir arklininkyste. Nuo XIX a. ėmė ieškotis darbo odos raugyklose ir lentpjūvėse. Šiuolaikiniai Sibiro totoriai dirba įvairius darbus.^[1]

Vienas tradicinių Sibiro totorių virtuvės patiekalų – beliašas.

Šaltiniai

1. Akiner, Shirin (1986). Islamic Peoples Of The Soviet Union (anglų). Routledge. pp. 95–96. ISBN 978-1-136-14274-1.