![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/64/Pentagram4.svg/langlt-640px-Pentagram4.svg.png&w=640&q=50)
Satanizmas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Satanizmu vadinama keletas pasaulėžiūrinių sistemų ir praktikų. Kasdienėje kalboje satanizmas dažniausiai suprantamas kaip Šėtono (pagal biblinį krikščioniškąjį supratimą) garbinimas.[1]
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/64/Pentagram4.svg/320px-Pentagram4.svg.png)
Mokslininkai satanizmu vadina keletą skirtingų pasaulėžiūrų ir praktikų, iš kurių žinomiausios yra LaVey satanizmas ir teistinis satanizmas. Bendriausia prasme satanizmu vadinama pasaulėžiūra, iš savo išpažinėjo reikalaujanti susitapatinimo su blogio simboliais ir opozicijos tradicinės religijos turiniui. Satanistinę pasaulėžiūrą konkretaus asmens ar bendruomenės atveju gali lydėti tikėjimas ar netikėjimas Dievo buvimu, magijos pripažinimas ar atmetimas. Be to, saviidentifikacijai pasirinkti blogio simboliai gali būti labai įvairūs.
Šiuolaikinė satanizmo religinė praktika prasidėjo 1966 m. JAV įkūrus Šėtono bažnyčią. Iki viešosios praktikos satanizmas pirmiausia egzistavo ne kaip savęs identifikavimas ar išreiškimas, o kaip įvairių krikščionių grupių kaltinimas suvokiamiems ideologiniams priešininkams. Satanizmą ir šėtono sąvoką menininkai ir pramogų kūrėjai taip pat naudojo simbolinei išraiškai.
Didžiąją krikščioniškosios istorijos dalį buvo teikiami kaltinimai įvairioms grupėms dėl satanizmo praktikavimo. Viduramžiais Katalikų bažnyčiai priklausanti inkvizicija teigė, kad įvairios eretiškos krikščionių sektos ir grupės, tokios kaip Tamplierių ordinas ir Katarai, vykdė slaptus šėtoniškus ritualus. Ankstyvųjų naujųjų laikų laikotarpiu tikėjimas plačiai paplitusiu šėtonišku raganų sąmokslu sukėlė masinius raganų teismus visoje Europoje ir Šiaurės Amerikos kolonijose. XVIII–XX a. kaltinimai krikščioniams ir toliau buvo teikiami dėl šėtoniškų sąmokslų ir už tokius įvykius kaip protestantizmas ir Prancūzijos revoliucija. Šėtoniško sąmokslo idėja pasiekė naujas aukštumas, kai 1890 m. Prancūzijoje buvo įtakinga Taksilo apgaulė, kuri teigė, kad masonai savo ritualuose garbino Šėtoną, Liuciferį ir Bafometą. XX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose šėtono ritualinio smurto isterija išplito Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje, baiminantis, kad satanistų grupės seksualiai išnaudojo ir žudydavo vaikus savo apeigose. Daugeliu šių atvejų nėra patvirtinančių įrodymų, kad kuris nors iš satanizmu apkaltintų asmenų iš tikrųjų buvo šėtoniškos religijos praktikantas arba kaltas dėl jiems pateiktų kaltinimų.[2]
Nuo XIX a. atsirado įvairių mažų religinių grupių, kurios pripažįstamos kaip satanistai arba naudojančios šėtonišką ikonografiją.
Kai kada vartojamas ateistinio satanizmo terminas, nors ateistai (ar „ateistiniai satanistai“) netiki taip pat ir Šėtono kaip realios antgamtinės būtybės buvimu ir juoba jo negarbina. Tačiau termino šalininkai teigia jog ateistai, kaip ir kažkada Liuciferis, nepripažįsta Dievo autoriteto.[3] Tuo tarpu teistiniai satanistai gerbia Šėtoną kaip egzistuojančią antgamtinę dievybę, laikydami jį ne visagaliu, bet patriarchu.
Šiuolaikinis religinis satanizmas daugiausia yra amerikietiškas reiškinys – idėjos plinta kartu su globalizacijos ir interneto padariniais.[4] Internetas skleidžia informaciją apie kitus satanistus, taip pat yra pagrindinis satanistų ginčų kovos laukas.[4] Satanizmas Vidurio ir Rytų Europą pradėjo pasiekti praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, žlugus Sovietų Sąjungai, o labiausiai buvo pastebimas Lenkijoje, Lietuvoje ir ypač Romos katalikų šalyse.[5]