Rytų aukštaičių patarmė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Rytų aukštaičių patarmė (etnografiškai vadintina aukštaičių tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama rytiniame šios tarmės areale. Pagal 1965 m. lietuvių kalbos tarmių skirstymą, į rytų aukštaičių patarmės vartojimo arealą patenka iš esmės visa etnografinė Aukštaitija, didžioji dalis Vilniaus krašto, pietryčių Žiemgala.
Daugiau informacijos Kalbama, Kilmė ...
Rytų aukštaičių patarmė | |
Kalbama | Lietuva, Gudija |
---|---|
Kilmė | indoeuropiečių baltų |
Uždaryti
Rytų aukštaičių patarmės pagrindu ikirašytiniu laikmečiu Vilniaus krašte susidarė aukštaičių interdialektas, vadintas „aukštaičių kalba“ arba „lietuvių kalba“. XVI–XVII a. Vilniaus krašte jo pagrindu susidarė rytinė lietuvių raštijos forma, kuria rašė Konstantinas Sirvydas, Jonas Jaknavičius.[1]