![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/71/2005-11-05_-_United_Kingdom_-_England_-_London_-_Covent_Garden_-_Food_Lovers_Fairs_-_Bread_4888406864.jpg/640px-2005-11-05_-_United_Kingdom_-_England_-_London_-_Covent_Garden_-_Food_Lovers_Fairs_-_Bread_4888406864.jpg&w=640&q=50)
Ruginė duona
From Wikipedia, the free encyclopedia
Ruginė duona – duona, kurioje ruginiai miltai arba rupiniai[1] sudaro ne mažiau kaip 90 % viso miltų arba rupinių kiekio. Ši duona paprastai būna tamsesnė ir skalsesnė už kvietinę duoną, jos skonis sodresnis.
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/71/2005-11-05_-_United_Kingdom_-_England_-_London_-_Covent_Garden_-_Food_Lovers_Fairs_-_Bread_4888406864.jpg/640px-2005-11-05_-_United_Kingdom_-_England_-_London_-_Covent_Garden_-_Food_Lovers_Fairs_-_Bread_4888406864.jpg)
Tikra ruginė duona yra vienas geriausių B grupės vitaminų, geležies ir magnio šaltinių. Sveikiausia ruginė duona yra tokia, kuri kepama ne su mielėmis, o raugu, mat jis organizmui daug naudingesnis.[2]
Nuo seno lietuviai augino ne kviečius, o rugius. Jiems augti klimatinės sąlygos Lietuvoje yra itin palankios. Žieminiai rugiai – nelepūs, gerai šalčius pakenčiantys javai, geriau už kitus auga nederlingose, lengvose ir sausose smėlio dirvose. Rugių derliai yra pastovesni negu žieminių kviečių.[3]
Tradiciškai kepamos ruginės duonos Lietuvoje pripažintos tautiniu paveldu, o Daujėnų naminė duona tapo šeštuoju lietuvišku saugomu paveldu Europos Sąjungoje.[4]
Viduramžiais ruginė duona buvo pagrindinis maisto gaminys daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Pastaroji duona buvo vartojama Skandinavijos, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rusijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.