Ratifikacija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Ratifikãcija, ratifikãvimas (lot. ratificatio, iš ratus 'teisėtas; galiojantis' + facio 'darau', iš facere 'daryti') – aukščiausios valstybinės valdžios institucijos aktas, kuriuo (pa)tvirtinama tarptautinė sutartis. Ji prieš tai būna pasirašyta įgalioto valstybės atstovo (paprastai – valstybės vadovo, pvz., Prezidento)[1]. Ratifikacija kai kuriose Vakarų šalyse taip pat yra Konstitucijos pataisų tvirtinimas (žr. Konstitucinė teisė).