Raguvos valsčius

55.56°š. pl. 24.62°r. ilg. / 55.56; 24.62

Raguvos valsčius
Laikotarpis: 1501 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Raguva, Ferma (1877)
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Ukmergės apskritis (1861–1915)
Lietuva
	Panevėžio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Panevėžio apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Panevėžio apskritis (1944–1950)

Raguvos valsčius (rus. Роговская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Raguva, kurį laiką – Ferma.

Istorija

Valsčius minimas 1501 m. Carmečiu įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje,^[1] išrinktas viršaitis, jo padėjėjai, seniūnijų seniūnai, mokesčių rinkėjai, teismo teisėjai ir kiti pareigūnai. 1931 m. prijungtas Traupio valsčius. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Miežiškių valsčiui. Raguvos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Panevėžio rajonui (2 apylinkės) ir Troškūnų rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		6249	572 kiemai [2]	11 seniūnijų	106
1923 m.[3]	188	6899	1450
1932 m.	198	7848		13 seniūnijų [4]
1949-01-01 (išsamiau)	256			11 apylinkių [5]

Vadovai

• Juozas Rukšėnas, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[7]	Apylinkė, 1949 m.[8]
Alukėnai	Alukėnų seniūnija	Alukėnų apylinkė
Bajoriškiai	Bajoriškių seniūnija	-
Genėtiniai	-	Genėtinių apylinkė
Jočiūnai	Jočiūnų seniūnija	Jočiūnų apylinkė
Kirmėliai	Kirmėlių seniūnija	Kirmėlių apylinkė
Klaibūnai	Klaibūnų seniūnija	Klaibūnų apylinkė
Kritižis	Krityžės seniūnija	Kritižio apylinkė
Levaniškiai	Levaniškių seniūnija	Levaniškių apylinkė
Maženiai	-	Maženių apylinkė
Narbutai	Narbutų seniūnija	-
Putiliškiai	-	Putiliškių apylinkė
Raguva	Raguvos miestelio seniūnija, Raguvos kaimo seniūnija	Raguvos apylinkė
Raguvėlė	Raguvėlės seniūnija	-
Rukiškis	Rukiškio seniūnija	-
Užunevėžiai	Užunevėžių seniūnija	Užunevėžių apylinkė
Iš viso:	13 seniūnijų	11 apylinkių

Gyvenvietės

1923 m. valsčiuje buvo šie kaimai: Baisiogala, Bajoriškiai, Dovydiškiai, Ferma, Girelė, Jackagalys, Juostininkai, Kazimierava, Kirmėliukai, Konciapolis, Kučkai, Narbutai, Nausodė, Raguvėlė, Rukiškis, Simuliškis, Skauradai, Smilgiai, Surviliškis, Taurinė, Titeikiai, Trumpragys, Vismalai ir kt.

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1875	Pajuostis	Juozapas Bikinas, kunigas	1956
1892	Rėkliai	Vladas Kuzma, chirurgas	1942
1902	Alančiai	Bronius Krikštopaitis, jūrininkas	1999
1910	Ferma	Tadas Adomonis, dailėtyrininkas	1987
1933	Juostininkai	Zenonas Mačionis, chemikas	2002
1936	Kirmėliai	Algirdas Antanas Kulbokas, jūrų kapitonas
1938	Genėtiniai	Adolfas Brėskis, inžinierius mechanikas	2016

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 86
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 633 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 642 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 89