Daugiausiai paplitę Azijos, Afrikos, Australijos ir Okeanijos pusiaujo, subekvatorinio, atogrąžų ir subtropikų klimato zonose, o Europoje gyvenanti vienintelė būrio rūšis – kukučiai (Upupa epops), kurių arealas apima ir vidutinių platumų klimato juostos dalį.
Lietuvoje gyvena viena rūšis:
Tikrųjų kopikinių kukučių (Phoeniculus) ir tamsiųjų kopikinių kukučių (Rhinopomastus) gentys viena nuo kitos evoliucionavo maždaug prieš 10 milijonų metų, tad kai kurios kitos paukščių klasifikacijos jas laiko atskirais pošeimiais ar net atskiromis šeimomis. Neseni genetinių tyrimų duomenys rodo, kad dirviniai ragasnapiai (Bucorvidae) ir ragiai (Bycanistes) formuoja atskirą kladą, nei visi kiti likę ragasnapinių šeimos paukščiai. Jie reprezentuoja ankstyvą afrikietišką giminystės liniją, o visos kitos ragasnapinių paukščių būrio rūšys kilo Azijoje.
Vidutinio dydžio ir stambių paukščių būrys. Būriui priklauso daug rūšių su ilgais, lenktais, dažniausiai storais, rečiau laibais snapais, ant kurių dalis rūšių turi ragines išaugas. Stambiausia rūšis yra Pietų Afrikos ragasnapis (Bucorvus leadbeateri), kurios individai vidutiniškai sveria apie 3,77 kg, o maksimalus jų svoris iki 6,3 kg, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių apie 180 cm. Kitos stambios rūšys – abisininis ragasnapis (Bucorvus abyssinicus) ir didysis jaučiaragis (Buceros bicornis).
Matuojant pagal kūno ilgį, didžiausi yra tikrieji ragasnapiai (Rhinoplax vigil), kurie ilgos uodegos dėka siekia 160–170 cm, nors matuojant be ilgų uodegos plunksnų, jų kūno ilgis 110–120 cm.
Afrikiniai kukučiai (Upupa africana) yra tarp mažiausių būrio rūšių, kurių kūno ilgis 25–29 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių 44–48 cm, svoris 38–67 g.
Priklausomai nuo rūšies, ragasnapiniai paukščiai minta vaisiais, vabzdžiais ir smulkiais žinduoliais. Dirvinių ragasnapių (Bucorvidae) šeimos abi rūšys plėšrios, minta driežais, varlėmis, nedideliais žinduoliais ir paukščiais[1].
Ragasnapinių paukščių (Bucerotiformes) būrio rūšių klasifikacija iki šiol nenusistovėjusi ir keičiasi. Tarptautinė ornitologų sąjunga pagal pasaulio paukščių sąrašo v11.2 versiją išskiria 4 šeimas, 19 genčių ir 73 rūšis[2]. 2021 m. duomenimis, pobūriai, šeimos, gentys ir rūšys surašytos abėcėlės tvarka žemiau:
Šiam pobūriui priskirti nedideli, laibais, lenktais ir ilgais snapais paukščiai. 2 šeimos ir 3 gentys:
- Šeima: Phoeniculidae Bonaparte, 1831 – Kopikiniai kukučiai (šeimoje 2 gentys ir 9 rūšys)
- Gentis: Phoeniculus Jarocki, 1821 – Tikrieji kopikiniai kukučiai
- Phoeniculus bollei (Hartlaub, 1858) – Baltagalvis kopikinis kukutis;
- Phoeniculus castaneiceps (Sharpe, 1871) Miškinis kopikinis kukutis;
- Phoeniculus damarensis (Ogilvie-Grant, 1901) – Violetinis kopikinis kukutis;
- Phoeniculus granti (Neumann, 1903);
- Phoeniculus purpureus (Miller, JF, 1784) – Žaliasis kopikinis kukutis;
- Phoeniculus somaliensis (Ogilvie-Grant, 1901) – Juodasnapis kopikinis kukutis;
- Gentis: Rhinopomastus Jardine, 1828 – Tamsieji kopikiniai kukučiai
- Rhinopomastus aterrimus (Stephens, 1826) – Juodasis kopikinis kukutis;
- Rhinopomastus cyanomelas (Vieillot, 1819) Lenktasnapis kopikinis kukutis;
- Rhinopomastus minor (Rüppell, 1845) – Abisininis kopikinis kukutis;
- Šeima: Upupidae Leach, 1820 – Kukutiniai (neskaitant išnykusių rūšių, šeimoje 1 gentis ir 3 rūšys, rečiau, kitos klasifikacijos išskiria 2 rūšis)
- Gentis: Upupa Linnaeus, 1758 – Kukučiai
- Upupa africana Bechstein, 1811 – Afrikinis kukutis; kaip atskiros rūšies statusas iki šiol ginčytinas, 2021 m. duomenimis kartais laikomas kukučio (Upupa epops africana) porūšiu.
- Upupa epops Linnaeus, 1758 – Kukutis;
- Upupa marginata Cabanis & Heine, 1860 – Madagaskarinis kukutis;
Šiam pobūriui priskirti vidutinio dydžio ir dideli, storais, lenktais, ilgais snapais paukščiai. Dauguma šeimos genčių ant snapo viršaus turi išaugusias ragines išaugas. 2 šeimos ir 16 genčių:
- Šeima: Bucerotidae Rafinesque, 1815 – Ragasnapiniai (2021 m. duomenimis šeimoje 15 genčių ir 59 rūšys)
- Gentis: Aceros Hodgson, 1844 – Acerai
- Gentis: Anorrhinus Reichenbach, 1849 – Kuoduotieji ragasnapiai
- Gentis: Anthracoceros Reichenbach, 1849 – Raibieji ragasnapiai
- Gentis: Berenicornis Bonaparte, 1850 – Azijiniai ragasnapiai
- Gentis: Buceros Linnaeus, 1758 – Jaučiaragiai
- Gentis: Bycanistes Cabanis & Heine, 1860 – Ragiai
- Bycanistes albotibialis (Cabanis & Reichenow, 1877);
- Bycanistes brevis Friedmann, 1929 – Sidabrinis ragys;
- Bycanistes bucinator (Temminck, 1824) – Trimituojantysis ragys;
- Bycanistes cylindricus (Temminck, 1831) Rudaskruostis ragys;
- Bycanistes fistulator (Cassin, 1850) – Triukšmingasis ragys;
- Bycanistes subcylindricus (Sclater, PL, 1871) – Pilkaskruostis ragys;
- Gentis: Ceratogymna Bonaparte, 1854 – Šalminiai ragasnapiai
- Gentis: Horizocerus Oberholser, 1899
- Horizocerus albocristatus (Cassin, 1848) – Baltakuodis ragasnapis;
- Horizocerus hartlaubi (Gould, 1861) – Juodasis tokas;
- Gentis: Lophoceros Hemprich & Ehrenberg, 1833
- Lophoceros alboterminatus Büttikofer, 1889 – Vainikuotasis tokas;
- Lophoceros bradfieldi (Roberts, 1930) – Uolinis tokas;
- Lophoceros camurus (Cassin, 1857) – Mažasis tokas;
- Lophoceros fasciatus (Shaw, 1812) – Afrikinis tokas;
- Lophoceros hemprichii (Ehrenberg, 1833) – Hempricho tokas;
- Lophoceros nasutus (Linnaeus, 1766) – Pilkasis tokas;
- Lophoceros pallidirostris (Hartlaub & Finsch, 1870) – Blyškiasnapis tokas;
- Gentis: Ocyceros Hume, 1873 – Azijiniai tokai
- Gentis: Penelopides Reichenbach, 1849 – Penelopidai
- Penelopides affinis Tweeddale, 1877 – Mindanajinis penelopidas;
- Penelopides manillae (Boddaert, 1783) – Filipininis penelopidas;
- Penelopides mindorensis Steere, 1890 – Mindorinis penelopidas;
- Penelopides panini (Boddaert, 1783) – Rusvauodegis penelopidas;
- Penelopides samarensis Steere, 1890 – Samarinis penelopidas;
- Gentis: Rhabdotorrhinus Meyer, AB & Wiglesworth, 1898
- Rhabdotorrhinus corrugatus (Temminck, 1832) – Geltonkrūtis aceras;
- Rhabdotorrhinus exarhatus (Temminck, 1823) – Sulavesinis penelopidas;
- Rhabdotorrhinus leucocephalus (Vieillot, 1816) – Raudonsnapis aceras;
- Rhabdotorrhinus waldeni (Sharpe, 1877) – Rusvagalvis aceras;
- Gentis: Rhinoplax Gloger, 1841 – Tikrieji ragasnapiai (kartais priskiriami Buceros genčiai)
- Gentis: Rhyticeros Reichenbach, 1849 – Riticeriai
- Rhyticeros cassidix (Temminck, 1823) – Sulavesinis aceras;
- Rhyticeros everetti Rothschild, 1898 – Sumbinis riticeras;
- Rhyticeros narcondami Hume, 1873 – Narkondaminis riticeras;
- Rhyticeros plicatus (Pennant, 1781) – Papuasinis riticeras;
- Rhyticeros subruficollis (Blyth, 1843) – Geltongurklis riticeras;
- Rhyticeros undulatus (Shaw, 1812) – Banguotasis riticeras;
- Gentis: Tockus Lesson, 1830 – Tikrieji tokai
- Tockus damarensis (Shelley, 1888);
- Tockus deckeni (Cabanis, 1868) – Dekeno tokas;
- Tockus erythrorhynchus (Temminck, 1823) – Raudonsnapis tokas;
- Tockus flavirostris (Rüppell, 1835) – Rytinis tokas;
- Tockus jacksoni (Ogilvie-Grant, 1891);
- Tockus kempi Tréca & Érard, 2000;
- Tockus leucomelas (Lichtenstein, MHC, 1842) – Pietinis tokas;
- Tockus monteiri Hartlaub, 1865 – Monteiros tokas;
- Tockus ruahae Kemp & Delport, 2002;
- Tockus rufirostris (Sundevall, 1850);
- Šeima: Bucorvidae Bonaparte, 1854 – Dirviniai ragasnapiai (šeimoje 1 gentis ir 2 rūšys)
- Gentis: Bucorvus Lesson, 1830 – Dirviniai ragasnapiai
- † Laurillardia smoleni;[4]
Upupi pobūrio išnykusios Messelirrisoridae šeimos rūšys:[5]
- † Messelirrisor grandis;
- † Messelirrisor halcyrostris;
- † Messelirrisor parvus;