Pragula
From Wikipedia, the free encyclopedia
Pragula (lot. decubitus) – spaudžiamos kūno vietos audinių apmirimas, sutrikus jų vietinei kraujotakai ir neurotrofikai. Dažniausiai pragulos atsiranda ties kryžkauliu, šlaunikaulio gumburais tiems ligoniams (ypač pagyvenusiems), kurie ilgai guli ir negali vartytis.
Pragula susidaro, kai dėl sutrikusio kraujo pritekėjimo į audinius atsiranda vietinė mažakraujystė. Audiniai, kurių kraujagyslės užspaustos, mažiau gauna maistingų medžiagų ir deguonies, taip pat susilaiko ir nereikalingų medžiagų pašalinimas. Procesui užsitęsus susidaro odos ir gilesnių audinių sluoksnių nekrozė ir audiniai miršta dėl deguonies stygiaus, o ne dėl mechaniškai pažeistų ląstelių.
Kartais pragulos susidaro odoje, kai spaudžia gipso tvarstis, protezas arba ortopedinis aparatas, burnos ertmės gleivinėje, kai spaudžia dantų protezas.
Pragulos būna paviršinės ir giliosios. Paviršinė pragula pažeidžia tik odą, o gilioji – dar ir poodinį ląstelyną su raumenimis.
Pragulos gydomos tepalais, švitinamos ultravioletiniais spinduliais, kartais operuojamos. Profilaktinė priemonė: tinkamas ligonio slaugymas.[1]