Pliuskvamperfektas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Pliuskvamperfektas (lot. plus quam perfectum 'daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitą veiksmą nutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laiką negu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku. Tai – vienas iš santykinių laikų: juo reiškiamas įvykio senumas kito laiko atžvilgiu. Lietuvių kalboje pliuskvamperfektą atitinka būtasis atliktinis laikas, pavyzdžiui, buvau girdėjęs, o perfektas reiškiamas esamuoju atliktiniu laiku – esu girdėjęs. Pliuskvamperfektui, kaip ir perfektui, būdinga iš veiksmo rezultato kilusios būsenos reikšmė, tačiau ji netrunka dabartyje, jau yra pasibaigusi: tai žymi pagalbinis būtojo laiko veiksmažodis (buvau girdėjęs). Sudėtinio pliuskvamperfekto indoeuropiečių prokalbėje nebuvo, jis naujesnis darinys.
Sudėtinėmis formomis pliuskvamperfektas reiškiamas daugybėje pasaulio kalbų, būdinga daryba – būti / turėti būtasis laikas + dalyvis.[1] Tačiau įvairiose kalbose esama ir kitokių darybos būdų.