Plačiafiuzeliažis lėktuvas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Plačiafiuzeliažis lėktuvas (angl. wide-body aircraft arba twin-aisle aircraft) – keleivinis lėktuvas, kurio fiuzeliažas pakankamai platus, kad tilptų daugiau nei vienas praėjimas tarp keleivių sėdynių, kurių vienoje eilėje yra įrengiama daugiau nei šešios.[1] Paprastai tokio lėktuvo fiuzeliažo skersmuo yra tarp 5 ir 6 metrų.[2] Paprastai plačiafiuzeliažio lėktuvo salone ekonominės klasės konfigūracijoje yra įrengiama nuo septynių iki dešimties sėdynių vienoje eilėje,[3] todėl bendra tokio lėktuvo keleivių talpa siekia nuo 200 iki 850.[4]
Palyginimui, siaurafiuzeliažio keleivinio lėktuvo korpuso skersmuo siekia nuo 3 iki 4 metrų, juose tarp keleivių sėdynių įrengiamas tik vienas praėjimas,[1][5] o vienoje eilėje yra įrengiama nuo dvejų iki šešių sėdimų vietų.[6] Keleivinių lėktuvų su septyniomis sėdimomis eilėje keleivių talpa paprastai siekia 160–260, su aštuoniomis – 250–380, devynių ir dešimties – 350–480.[7]
Plačiafiuzeliažiai orlaiviai kuriami siekiant derinti efektyvumą ir patogumą keleiviams bei padidinti kroviniams skirtą tūrį.[8][9]
Terminu „Jumbo Jet“ paprastai apibūdinami didžiausi plačiafiuzeliažiai lėktuvų variantai. Šis terminas kilo nuo XIX a. viduryje JAV cirkuose vaidinusio dramblio vardo Jumbo.[10][11] Jis buvo pradėtas naudoti apibūdinti pirmuoju plačiafiuzeliažiu lėktuvu Vakaruose laikomam „Boeing 747“. Už jį didesniam Airbus A380 pritaikytas terminas „Superjumbo Jet“. „Jumbo Jet“ taip pat naudojami apibūdinti ir kiek mažesnius Boeing 777X ir Boeing 777 („mini Jumbo Jet“). [12][13]
Nuo 1969 m. iki 2017 m. pabaigos buvo pagaminta beveik 8,8 tūkst plačiafiuzeliažių lėktuvų. Vien 2015 m. jų buvo pagaminta 412.[14]