From Wikipedia, the free encyclopedia
Meksikos imperija (isp. Imperio Mexicano) – konstitucinė monarchija, pirmoji nepriklausoma Meksikos valstybė. Kartu su Brazilijos imperija tai viena iš nedaugelio šiuolaikinių nepriklausomų monarchijų, gyvavusių Amerikoje.
| Meksikos imperija isp. Imperio Mexicano | |||||
| |||||
| |||||
| Devizas Independencia, Unión, Religión (Nepriklausomybė, sąjunga, religija) | |||||
.svg) | |||||
| Sostinė | Meksikas | ||||
| Kalbos | ispanų | ||||
| Religija | Katalikybė (oficiali) | ||||
| Valdymo forma | Konstitucinė monarchija | ||||
| Meksikos imperatorius | |||||
| 1822–1823 | Augustinas I | ||||
| Era | XIX amžius
[[Kategorija:|, 1821]] | ||||
| - Nepriklausomybės aktas | 1821 m., 1821 | ||||
| - Augustino I abdikacija | 1823 m. | ||||
| Plotas | |||||
| - 1821 | 4 429 000 km² | ||||
Vienintelis imperijos monarchas Augustinas I iš pradžių buvo Meksikos karo vadas, kuriam vadovaujant 1821 m. rugsėjį buvo iškovota nepriklausomybė nuo Ispanijos. Jo populiarumo kulminacija buvo 1822 m. gegužės 18 d. masinės demonstracijos už tai, kad jis taptų naujosios valstybės imperatoriumi, o jau kitą dieną kongresas skubiai tam pritarė. Liepos mėnesį įvyko prabangi karūnavimo ceremonija.
Visą neilgą imperijos gyvavimo laikotarpį kankino klausimai dėl jos teisėtumo, konfliktai tarp kongreso ir imperatoriaus ir bankrutavęs iždas. 1822 m. spalį Augustinas I paleido kongresą ir pakeitė jį šalininkų chunta, o tų pačių metų gruodį pradėjo prarasti kariuomenės paramą, kuri sukilo už kongreso atkūrimą. Nepavykus numalšinti sukilimo, 1823 m. kovo mėn. jis vėl sušaukė kongresą ir pasiūlė atsistatydinti, po to valdžia perėjo laikinajai vyriausybei, kuri galiausiai panaikino monarchiją.
Meksikos imperijos teritorija atitiko Naujosios Ispanijos vicekaralystės ribas, išskyrus Kubos, Santo Domingo ir Filipinų generalkapitonijas. Buvusios Gvatemalos generalkapitonijos Centrinės Amerikos žemės buvo prijungtos prie imperijos netrukus po jos įkūrimo.[1]
Pirmosios imperijos laikais Meksika pasiekė didžiausią teritorinį mastą – nuo šiaurinės Kalifornijos iki Centrinės Amerikos provincijų (išskyrus Panamą, kuri tuo metu priklausė Kolumbijai), kurios iš pradžių nesutiko tapti Meksikos imperijos dalimi, bet netrukus po nepriklausomybės paskelbimo prie jos prisijungė.[2]
Po imperatoriaus abdikacijos kovo 29 d. išvykstantis Meksikos generolas Visentė Filisola sušaukė naują Centrinės Amerikos kongresą ir 1823 m. liepos 1 d. Centrinės Amerikos provincijos įkūrė Centrinės Amerikos Federaciją, tik Čiapaso provincija nusprendė likti Meksikos sudėtyje kaip valstija. Vėlesnė Meksikos teritorinė raida per ateinančius kelis dešimtmečius (daugiausia perleidimai Jungtinėms Valstijoms) galiausiai sumažino Meksiką iki mažiau nei pusės jos didžiausio ploto.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
