![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/a/af/Flag_of_South_Africa.svg/langlt-640px-Flag_of_South_Africa.svg.png&w=640&q=50)
Pietų Afrikos Respublika
From Wikipedia, the free encyclopedia
Pietų Afrika (afr. Suid-Afrika, angl. South Africa), oficialiai Pietų Afrikos Respublika (PAR, afr. Republiek van Suid-Afrika, angl. Republic of South Africa) – valstybė Afrikos pietuose, prie Atlanto ir Indijos vandenynų. Šiaurėje ribojasi su Namibija, Botsvana bei Zimbabve, šiaurės rytuose – su Mozambiku ir Svazilandu, apglėbia Lesotą.
Šis straipsnis apie valstybę. Apie geografinį regioną skaitykite straipsnyje Pietų Afrika.
Daugiau informacijos afr. Republiek van Suid-Afrikaangl. Republic of South Africa ...
Pietų Afrikos Respublika | |||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Pietų Afrikos nacionalinis himnas“ | |||||
![]() Pietų Afrika žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | afrikansas, anglų. Kitos atskirų regionų: zulų, kosų, svazių, ndebelių, bapedžių, sesuto, tsongų, čuana, vendų kalbos | ||||
Sostinė | Keiptaunas (įstatymų leidyba) Pretorija (Tšvanė) (vykdomoji valdžia) Blumfonteinas (teisminė) | ||||
Didžiausias miestas | Keiptaunas | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • Viceprezidentas • Nacionalinės provincijų tarybos pirmininkas |
Cyril Ramaphosa Kgalema Motlanthe Mninwa Johannes Mahlangu | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
1 221 037 km2 (24) 0,38 | ||||
Gyventojų • 2021 • Tankis |
![]() 42,4 žm./km2 (169) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2022![]() ![]() | ||||
Valiuta | Randas (ZAR) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+2 netaikomas | ||||
Nepriklausomybė |
nuo Jungtinės Karalystės 1910 m. gegužės 31 d. | ||||
Interneto kodas | .za | ||||
Šalies tel. kodas | +27 |
Uždaryti
Plotas – 1 221 037 km². Gyventojų skaičius – 44 819 778 (2001 m.).[3] Pietų Afrikos Respublikoje yra 11 oficialų kalbų, iš kurių 9 priklauso bantu kalbinei grupe, o likusios 2 (anglų ir afrikanų) – indoeuropiečių kalboms.[4] 79,3 % Pietų Afrikos gyventojų juodaodžiai, 9,1 % baltaodžiai, 9,0 % spalvotieji ir 2,6 % azijiečiai.[5]