![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/3e/%25D0%2592%25D0%25B8%25D0%25B4_%25D0%25BD%25D0%25B0_%25D1%2580%25D0%25B5%25D0%25BA%25D1%2583_%25D0%259F%25D0%25B5%25D1%2587%25D0%25BE%25D1%2580%25D0%25B0.jpg/640px-%25D0%2592%25D0%25B8%25D0%25B4_%25D0%25BD%25D0%25B0_%25D1%2580%25D0%25B5%25D0%25BA%25D1%2583_%25D0%259F%25D0%25B5%25D1%2587%25D0%25BE%25D1%2580%25D0%25B0.jpg&w=640&q=50)
Pečiora
From Wikipedia, the free encyclopedia
Pečiora (rus. Печора, kom. Печӧра, nenc. Санэро’’ яха) – upė Rusijoje, europinės dalies šiaurės rytuose, Komijoje ir Nencų apygardoje.
- Apie miestą Komijoje žr. Pečiora (miestas)
Pečiora | |
---|---|
Pečioros žemupys | |
Ilgis | 1809[1][2] km |
Baseino plotas | 322 000 km² |
Vidutinis debitas | 4100 m³/s |
Ištakos | Uralo kalnai |
Žiotys | Barenco jūra |
Šalys | ![]() |
![]() | Pečiora |
Prasideda Šiauriniame Urale, pradžioje teka kalnais į vakarus. Vėliau teka į šiaurę Pečioros žemuma. Daro lankstą aptekėdama Didžiažemės Tundros aukštumą. Likus 130 km iki žiočių Pečiora išsiskaido į dvi atšakas – Didžiąją ir Mažąją Pečiorą. Žemupyje sudaro iki 45 km pločio deltą. Įteka į Barenco jūros Pečioros įlanką.[3]
Didžiausi intakai:
Mityba mišri, daugiausia sniego. Upė užšalusi nuo spalio pabaigos iki gegužės. Pavasarį patvinsta, vasarą būdingi dažni poplūdžiai. Laivuojama nuo Ust Unjos, jūrų laivais – nuo Narjan Maro. Žvejyba (atlantinė lašiša, sykai, seliava).[4] Upės baseine yra akmens anglių, gamtinių dujų, naftos telkiniai. Plukdoma mediena.[5] Prie Pečioros įsikūrę Pečioros ir Narjan Maro miestai.
Upėvardis kildinamas iš nencų kalbos žodžių pe – „miško“ ir chora – „gyventojas“.[6]
- Pečioros aukštupys Pečioros–Ilyčiaus rezervate
- Pečioros baseinas
- Pečiora prie Narjan Maro