From Wikipedia, the free encyclopedia
Peteris Paulius Rubensas (ol. Peter Paul Rubens, 1577 m. birželio 28 d. – 1640 m. gegužės 30 d.) – XVII a. flamandų tapytojas, žymus Europos baroko atstovas.[1] Taip pat garsus savo meto diplomatas, eruditas.
| Peteris Paulius Rubensas | |
|---|---|
 | |
| „Rubensas su pirmąja žmona Izabela Brant sausmedžio paunksnėje“ (1609, Senoji pinakoteka, Miunchenas) | |
| Gimė | 1577 m. birželio 28 d. Zygenas, Vestfalija |
| Mirė | 1640 m. gegužės 30 d. (62 metai) Antverpenas, Flandrija |
| Palaidotas (-a) | Šv. Jokūbo bažnyčia, Antverpenas |
| Veikla | tapytojas, gobelenų kūrėjas, diplomatas |
 Vikiteka | Peter Paul Rubens |
Rubenso tėvas Janas Rubensas buvo teisininkas, Antverpeno miesto oldermenas, kuris su žmona Marija, bei keturiais vaikais 1568 m. pasitraukė į Kelną iš katalikiškos Flandrijos nuo persekiojimo dėl jo kalvinistinių pažiūrų. Kelne jis pradėjo romantinę aferą su Saksonijos princese Ana, tuomet princo Viljamo Oraniečio antrąja žmona. Janas Rubensas buvo vos nenuteistas mirties bausme. Greičiausiai žmonos Marijos užstojimas už savo vyrą jam padėjo jos išvengti. Janas Rubensas praleido kalėjime 2 metus ir 1573 m. jam skirtas namų areštas. Peteris Paulius Rubensas gimė 1577 m. birželio 28 d. Zygeno mieste Vestfalijoje. Jis buvo šeštas iš 7 šeimos vaikų (trys neišgyvevo vaikystės). Tėvas Janas Rubensas mirė 1587 m. Kelne ir motina 1589 m. grįžo į Antverpeną.
Antverpene Peteris Paulius Rubensas mokėsi lotynų gramatikos ir pradėjo pažo tarnybą pas grafienę de Ligne. Ši tarnyba padėjo jam susipažinti su aukštuomenės etiketu, išlavinti kalbos kultūrą. Maždaug šiam laikotarpiui, kai Rubensui buvo 12 ar 13 metų, priklauso anksčiausiai išlikę P. Rubenso kūriniai − eskizai knygutėje pagal Hanso Holbeino graviūrų seriją „Numirėlių šokis“. 1591 m. Rubensas pradėjo mokytis pas tapytoją Tobias Verhaecht, po metų perėjo pas Adam van Noort, su kuriuo dirbo 4 metus. Po to 1594−1595 m. reikšmingiausiu jo mokytoju buvo Otto van Veen, tuo metu Antverpeno tapytojų gildijos vyresnysis. 1597 m. datuotas anksčiausias išlikęs Rubenso paveikslas „Jauno vyro portretas“. 1598 m. Rubensas įstojo į Antverpeno Šv. Luko tapytojų gildiją.
1600 m. gegužės 9 d. Rubensas su broliu Filypu ir mokiniu išvyko į Italiją,[2] kurioje praleido 8 metus, susipažino su antikiniu ir to laikmečio Italijos menu. Jis buvo pasamdytas Mantujos hercogo Vinčenco I Gonzagos. Nežinoma, kaip tai įvyko, tikriausiai rekomendavus Otto van Veen. Kartu su hercogu 1600 m. Rubensas lankėsi Florencijoje vykusiose Marijos de Mediči ir Henriko IV vestuvėse. Mantujoje Rubensas kūrė hercogo dvaro portretus, kartu galėjo studijuoti Mantenjos ir Džulijo Romano darbus Mantujoje, bei Rafaelio Siksto koplyčios gobelenų paruošiamuosius kartonus, kurie buvo Gonzagos kolekcijoje. Jis taip pat Venecijoje susipažino su Ticiano, Tintoreto ir Veronezės kūriniais.
1602 m. Rubensas apsilankė Romoje, kur gavo užsakymą trim paveikslams Šv. Kryžiaus Jeruzalėje bažnyčiai, susipažino su Rafaelio ir Mikelandželo darbais. 1603 m. Mantujos herzogas išsiuntė jį su diplomatine misija pas Ispanijos karalių Pilypą III. Ispanijoje Rubensas praleido 8 mėnesius ir atliko įspūdingą raito Lermos hercogo portretą. 1604−1605 m. jis dirbo ties trim Šv. Trejybės temos paveikslais jėzuitų bažnyčiai Mantujoje hercogo užsakymu. 1606 m. Rubensas lankėsi Genujoje, kurioje gavo užsakymą „Apipjaustymo“ altoriniam paveikslui vietos jėzuitų bažnyčiai, bei atliko vietos aukštuomenės portretų, tarp kurių − markizės Bridžidos Spinolos Dorijos. 1606−1608 m. Rubensas gyveno pas savo brolį Filypą Romoje. Brolis buvo juristas, domėjosi neostoicizmu, per jį Rubensas įsiliejo į Romos intelektualinį gyvenimą, buvo paveiktas karavadžistinės dailės. 1608 m. dėl motinos ligos Rubensas turėjo grįžti į Antverpeną.
Kai Rubensas grįžo į Antverpeną, jo motina jau buvo buvo mirusi. Ispanijos paskirti Pietų Nyderlandų valdytojai erchercogas Albertas ir infanta Izabelė tikėjosi Rubensą dirbti jiems, dailininkas norėjo grįžti į Italiją, tačiau įsimylėjo kaimynų dukterį. 1609 m. liepos 23 d. Rubensas tapo erchercogų Alberto ir Izabelės dvaro tapytoju ir spalio 3 d. vedė Izabelą Brant, Antverpeno miesto klerko dukterį.[3] Paveikslas „Dailininkas su žmona sausmedžio paunksnėje" buvo jo vestuvinė dovana. Rubensas, erchercogui leidus, apsigyveno Antverpene, o ne Briuselyje, įsigijo namą ir įsteigė dideles dirbtuves Italijos dailininkų pavyzdžiu. Didelę dalį jo užsakymų sudarė altoriniai religiniai paveikslai, sukurti pagal kontrreformacinius Tridento susirinkimo reikalavimus katalikų bažnyčioms. Jis gaudavo daug užsakymų iš užsienio, jo dirbtuvėse dirbo daug pagalbininkų ir mokinių. Savo namus Antverpene dailininkas pertvarkė į mažus rūmus. Pasak istorijos, Rubensas keldavosi 4 ryto ir dirbdavo iki 5 vakaro. Kartais tapant jis liepdavo jam skaityti klasikinę literatūrą. Po darbo jodinėdavo, kad palaikyti fizinę formą. Jis kolekcionavo brangakmenius, antikines skulptūras, monetas ir sukaupė nemenką kolekciją, kuri buvo viena lankytojų atrakcijų Rubenso namuose.
Ankstyvojoje Rubenso kūryboje žymūs italų manierizmo bruožai. Maždaug iki 1620 m. susiformavo būdingas Rubenso stilius, kurio požymiai – gyvybe trykštančios figūrų formos, aistringi judesiai ir vaiskios spalvos. Itin mėgo tapyti putlius nuogų moterų kūnus. Iš pradžių jo kūryboje dominavę šviesotamsos kontrastai ilgainiui užleido vietą ramesniam šviesos valdymui. Rubenso paveikslų tematika – mitologinės, istorinės ir religinės scenos, medžioklės ir kovų vaizdai, portretai ir peizažai. Savo užsakymuose jis bendradarbiavo su kitais flamandų dailininkais, tarp kurių − Janas Breigelis Vyresnysis, Fransas Sneidersas, Jakobas Jordansas ir kiti, kurie specializavosi tapyti tam tikrus Rubenso paveikslų motyvus (gamtovaizdžius, gyvūniją, stafažą). Tarp jo mokinių ir asistentų buvo išskirtinis tapybos talentas Antonis van Deikas. Apie 1619 m. gavęs 39 paveikslų luboms ir 3 altorinių paveikslų užsakymą Antverpeno jėzuitų bažnyčioje, Rubensas plačiai naudojosi A. van Deiko talentu, kuris tuo metu jau buvo tapęs savarankišku dailininku.[4] Vėlesni, net paties Rubenso pasirašyti paveikslai nėra jo nutapyti visai savarankiškai. Šiais laikais manoma esant maždaug 500 „tikrų" Rubenso drobių, sukurtų be niekieno pagalbos. Rubensas buvo vienas iš labiausiai pripažintų savo laiko tapytojų, garsus diplomatas. Kūrė aristokratų šeimoms, perėmė šio visuomenės sluoksnio manieras, buvo labai išsilavinęs, turtingas, turėjo daug sekėjų ir gerbėjų. Jis kūrė gobelenų dizainą.
1622 m. Rubensas buvo iškviestas į Paryžių Prancūzijos karalienės Marijos de Mediči, kuri užsakė 24 paveikslų seriją naujai pastatytų Liuksemburgo rūmų galerijai. Paveikslas „Marijos de Mediči išsilaipinimas Marselyje“ iliustruoja Rubenso sugebėjimus paprastą įvykį pavaizduoti grandioziniu ir reikšmingu. Po 1621 m. erchercogo Alberto mirties ir taikos sutarties galiojimo baigties Rubensas dalyvavo infantos Izabelės pavedimu diplomatinėse misijose.[5] Jis keliavo į Olandiją ir Ispaniją, tarpininkavo taikos susitarimui tarp dviejų valstybių. 1624 m. Rubensui suteikta bajorystė.[6] 1626 m. nuo maro mirė jo žmona Izabela, su kuria dailininkas susilaukė trijų vaikų. 1628 m. Rubensas uždarė savo studiją ir išvyko į Ispaniją su diplomatine misija. Joje susitiko su D. Velaskesu, kūrė savas Ticiano paveikslų Madride ir Eskoriale versijas.[7] Ispanijos karalius Pilypas IV patikėjo jam diplomatinę užduotį tarp Anglijos ir Ispanijos. 1629−1630 m. dailininkas gyveno Londone, kūrė vietos karaliaus Karolio I dvarui. Už jo pastangas diplomatijoje Rubensas buvo pakeltas į riterius tiek Anglijos (1630 m.), tiek Ispanijos karalių (1631 m.).[8]
1630 m. Rubensas grįžo į Antverpeną, būdamas 53 metų amžiaus 1630 m. gruodžio 6 d. vedė 16 metų amžiaus Eleną Formen, savo draugo, gobelenų pirklio dukterį,[9] su kuria susilaukė penkių vaikų. Vis labiau traukdamasis iš visuomenės gyvenimo, 1635 m. jis įsigijo Het Steno pilį netoli Antverpeno, kurioje gyveno paskutinius metus, nutapė grupę peizažų („Peizažas su Steno pilimi", 1636 m.). Jo išmokslinti vario raižytojai, vadinami Rubenso raižytojais, rūpinosi jo kūrinių grafinių kopijų platinimu visoje Europoje, todėl jie padarė didžiulį poveikį amžininkams ir būsimų kartų dailininkams. Peteris Paulius Rubensas mirė 1640 m. gegužės 30 d., palaidotas birželio 2 d. Šv. Jokūbo bažnyčioje Antverpene.[10] Po mirties Rubenso dailė neprarado savo populiarumo ir išliko gerai žinoma iki šių laikų.
Pažymėtini Rubenso kūriniai: „Kryžiaus pakėlimas" (1610–1611 m.); „Ėmimas nuo kryžiaus" (1612–1614 m.); „Didysis Paskutinis teismas" (1615-1616 m.); „Leukipo dukterų pagrobimas" (1615-1620 m.); „Pasmerktųjų kritimas į pragaro liepsnas" (1618–1620 m.); „Amazonių mūšis" (1615–1620 m.); „Begemoto ir krokodilo medžioklė" (1615–1616 m.); „Marijos Mediči gyvenimo" paveikslų ciklas (1622–1625 m.); „Šv. Ildefonso altorius" (1630–1632 m.); „Elena Formen su kailiniu apsiaustu" (apie 1638 m.).
.jpg)
.jpg)
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
