![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c8/Pelop_krieg1.png/640px-Pelop_krieg1.png&w=640&q=50)
Peloponeso karas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Peloponeso karas – Antikos karas (431–404 m. pr. m. e.), vykęs tarp Atėnų imperijos ir Peloponeso lygos, kuriai vadovavo Sparta. Istorikai karą tradiciškai dalina į tris fazes:
- 431–421 m. pr. m. e. Archidamo karas – Sparta daug kartų įsiveržė į Atiką, o Atėnai, naudodamiesi laivyno pranašumu, niokojo Peloponeso pakrantes ir tuo pat metu bandė nuslopinti neramumus savo imperijoje. Laikotarpis pasibaigė 421 m. pr. m. e. Nikijo taika.
- 421–413 m. pr. m. e. Atsinaujina susirėmimai Peloponese. 415 m. pr. m. e. Atėnai išsiuntė ekspediciją į Sirakūzus Sicilijoje, kuri nepasisekė, ir 413 m. pr. m. e. visos Atėnų pajėgos buvo sunaikintos. Tai sukėlė paskutinį karą.
- 413–404 m. pr. m. e. Decelėjos (Jonijos) karas – Spartai į pagalbą atėjo Persija, skatinusi maištus Atėnams pavaldžiuose Egėjo jūros ir Jonijos miestuose, pakenkdama Atėnų imperijai ir palauždama laivyno pranašumą. Atėnų laivyno sutriuškinimas Egospotamų mūšyje veiksmingai užbaigė Peloponeso karą ir Atėnai kitais metais pasidavė.
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c8/Pelop_krieg1.png/640px-Pelop_krieg1.png)
Karas pakeitė Senovės Graikijos pasaulį. Prieš karą buvę galingiausiu Graikijos miestu Atėnai prarado visą galią ir buvo beveik pavergti, o Sparta tapo stipriausia valstybe. Žala ekonomikai buvo juntama visoj Graikijoje. Peloponese paplito skurdas, Atėnai buvo visai nusiaubti ir niekada neatgavo prieškarinio klestėjimo.[1][2] Karas sukėlė pasikeitimus visuomenėje: demokratiški Atėnai ir aristokratiška Sparta rėmė jiems palankias politines frakcijas visoj Graikijoje, tad pilietinis karas tapo įprastu reiškiniu graikų pasaulyje.
Graikų kariavimas, anksčiau buvęs formaliu ir ribotu, tapo visuotinėmis kautynėmis tarp miestų-valstybių, kurias lydėjo neįtikėtinas žiaurumas. Sulaužyti kultūriniai ir religiniai tabu, nusiaubti dirbami laukai, sugriauti miestai – Peloponeso karas žymi Aukso amžiaus ir dramatiško V a. pr. m. e. pabaigą Graikijoje.[3]