Peipaus-Pskovo ežeras

Peipaus-Pskovo ežeras (est. Peipsi-Pihkva järv, rus. Псковско-Чудское озеро (Чудско-Псковское озеро)) – ežerų kompleksas Estijos ir Rusijos pasienyje. Bendras plotas – 3555 km², iš jų 1529 km² – Estijos teritorijoje. Tai penktas pagal dydį ežeras Europoje. Plotis – iki 48 km, ilgis – 143 km, baseino plotas – 47,800 km².

Daugiau informacijos Vieta, Plotas ...

Peipaus-Pskovo ežeras
Peipaus ežeras Peipaus ežeras
Vieta	Estija, Rusija
Plotas	3555 km²
Kranto linijos ilgis	520 km
Kilmė	Ledyninė
Vidutinis gylis	7,1 m
Didžiausias gylis	15,3 m
Tūris	25 km³
Įteka	Emajegis, Velikaja, Vehandu, Piuza
Išteka	Narva
Peipaus-Pskovo ežeras
Koordinatės	58°41′0″ š. pl. 27°29′0″ r. ilg.

Vikiteka	Peipaus-Pskovo ežeras

Uždaryti

Sudarytas iš trijų tarpusavyje besijungiančių ežerų:^[1]

Peipaus ežeras (est. Suurjärv, rus. Чудское озеро, Гдовское озеро). Didžiausias ežeras, jo plotas – 2611 km², arba 73 % bendro ploto;
Lemio ežeras (est. Lämmijärv, rus. Тёплое озеро), plotas – 236 km² arba 7 % nuo bendro ploto. Jame yra giliausia šių ežerų komplekse įduba – 15,3 m gylio.
Pskovo ežeras (est. Pihkva järv, rus. Псковское озеро), plotas – 708 km² arba 20 % nuo bendro ploto.

Trisdešimt penkios salos, iš kurių didžiausios – Kolpino ir Pirisarės. Įteka apie trisdešimt upių. Peipaus-Pskovo ežeras – poledynmečio didelio ežero reliktas. Krantai daugiausia žemi ir durpingi, o šiauriniai ir vakariniai – smėlėti, apaugę pušų giraitėmis. Dugnas padengtas aleuritu. Nuo lapkričio iki balandžio pabaigos ežeras užšąla. Pakrančių vandenys vasarą įšyla iki 26 °C. Nors vanduo užterštas pramoninėmis atliekomis, ežeras naudojamas rekreacijai ir žvejybai. Laivyba – daugiausia tarp Pskovo ir Tartu. Vandens telkinio fitoplanktonas labai gausus (priskaičiuojama iki 800 rūšių). Zooplanktono nėra daug, jo sumažėjimas buvo stebimas 2000 metais. Ežeras labai žuvingas, priskaičiuojama iki 34 rūšių, bet ne visos žvejojamos.

1242 m. balandžio 5 d. prie Lemio ežero rytinės pakrantės įvyko Ledo mūšis tarp Aleksandro Neviškio vadovaujamos Naugardo kariuomenės ir Livonijos ordino riterių bei jų sąjungininkų estų.

Vakarinėje pakrantėje nuo XVI–XVII a. gyvena rusų sentikiai, be žvejybos užsiimantys ir daržininkyste. Visoje Estijoje garsūs čia užauginti svogūnai ir agurkai. Svarbiausios pakrančių gyvenvietės Estijoje – Mustvė, Kalastė, Rusijoje – Gdovas (didžiausias miestelis prie ežero). Netoli Pskovo ežero ir Estijos sienos įsikūręs Pskovas.