From Wikipedia, the free encyclopedia
Patagoninė mara[1] (Dolichotis patagonum) – jūrų kiaulyčių (Caviidae) šeimai priklausanti žinduolių rūšis. Paplitusi Argentinos stepėse ir pusdykumėse (Patagonijoje, Montėje) tarp 28 ir 50° pietų platumos.[2]
Dolichotis patagonum | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Patagoninė mara (Dolichotis patagonum) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Arealas |
Tai antras pagal dydį jūrų kiaulyčių šeimos atstovas. Kūnas ~70 cm ilgio, sveria ~8 kg. Ausys ilgos, panašios į triušio, uodega trumpa, beveik beplaukė, prispausta prie kūno. Kailis pilkas, apačioje rusvas, ant pasturgalio ryški balta dėmė. Priekinės kojos kaip graužikams gana ilgos.[2]
Patagoninės maros monogaminės, sudaro nuolatines poras. Patinėlis visad seka ir gina patelę. Veda 1–3 jauniklius, paprastai kartą per metus. Jaunikliams paaugus, patagoninės maros susitelkia į didesnius būrius, kur drauge augina jauniklius, nors paprastai laikosi tik poromis.[2]
Gyvena žolynų stepėse, krūmynuose, urvus kasa tankiai apaugusiose vietose, kad paslėptų nuo plėšrūnų. Gyvūnas aktyvus dienomis. ~70 % patagoninių marų raciono sudaro įvairios žolės. Taip pat graužia kaktusus (iš jų gauna daugiausia vandens), vaisius, žiedus, sėklas. Koprofagas.[2]
Patagoninė mara turi labai gerą klausą, greitai bėgioja. Pagrindiniai plėšrūnai – lapės, pumos, grizonai, plėšrieji paukščiai. Medžiojama žmonių dėl mėsos, kailio, gali būti laikoma kaip naminis gyvūnas. Nyksta dėl mažėjančio arealo (daug buveinių užima avys), medžioklės, invazinių pilkųjų kiškių pernešamų ligų ir konkurencijos.[2]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.