From Wikipedia, the free encyclopedia
Panerių seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Vilniaus miesto savivaldybės pietvakariuose, kairiajame Neries krante.[1] Seniūnijos administracija įsikūrusi Trakų Vokės dvaro rūmuose.
| Panerių seniūnija | |
 Seniūnijos administracija | |
| Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė |
|---|---|
| Centras | Vilnius |
| Adresas | Žalioji a. 3 |
| Seniūnas | Božena Macinkevič (2022) |
| Gyventojai (2023) | 11 368 |
| Plotas | 84,94 km² |
| Tankumas (2023) | 134 žm./km² |
| Gyvenvietės | 0 |
 | |
.jpg) | |
Tai didžiausia pagal užimamą plotą, pirma pagal mažiausią gyventojų tankumą ir antra pagal mažiausią gyventojų skaičių Vilniaus miesto savivaldybės seniūnija.
Ribojasi su Trakų ir Vilniaus rajonais, Lazdynais, Vilkpėde, Naujininkais. Tai didžiausia pagal plotą Vilniaus miesto seniūnija − jai priklauso Aukštieji Paneriai, Trakų Vokė, Daniliškės, Vaidotai, Pagiriai, Kazbėjai, Naujakiemis, Gariūnai, Jočionys, Mačiuliškės, Gureliai, Vaidegiai, Bališkės, Mūrinė Vokė, Dobrovolė, Liudvinavas. Seniūnijoje yra Gariūnų turgus, automobilių turgus, AB „Vilniaus gelžbetonis“, eina geležinkelis, yra Mūrinės Vokės tvenkinys, Panerių kapinės. Didelę teritorijos dalį užima miškai.
Paneriai – tai žemės, kurias 1390 m. Jogaila padovanojo Vilniaus kapitulai. Iki XVI a. pradžios jas valdė kanauninkai ir katedros prelatai. XVIII a. pabaigoje − XIX a. pradžioje miškais apaugusiose kalvose gyventojų buvo visai mažai, siautėjo plėšikai, puldinėję į Vilnių važiuojančius pirklius. Kai 1812 m. Napoleonas žygiavo į Vilnių, Paneriuose jį pasitiko Vilniaus miesto delegacija. 1831 m. Panerių kalvose vyko kautynės tarp sukilėlių ir caro kariuomenės. 1859−1860 m. per Panerių kalvas buvo iškastas 426 m ilgio tunelis Peterburgo−Varšuvos geležinkeliui. Tai buvo pirmasis geležinkelio tunelis tuometinėje Rusijos imperijoje.
Panerių gyvenamasis rajonas pradėjo augti po Pirmojo pasaulinio karo kaip vasarvietė. 1939 m. vietovei buvo suteiktos kurorto teisės. II pasaulinio karo metais 1941−1944 m., Aukštieji Paneriai buvo hitlerininkų vykdomų masinių žudynių vieta. 1960 m. Aukštuosiuose Paneriuose buvo atidarytas Panerių memorialinis muziejus, skirtas pagerbti bei atminti II pasaulinio karo metų fašizmo aukas. Muziejus atidarytas masinių žudynių vietoje, kur II pasaulinio karo metais nužudyta įvairių tautybių žmonių, daugiausia žydų. Tai vienintelis Lietuvoje muziejus fašizmo aukoms atminti, įrengtas žmonių žudynių vietoje. 1985 m. pastatytas naujas muziejaus pastatas, iš naujo įrengta ekspozicija, ir pagal architekto J. Makariūno projektą sutvarkyta teritorija. Panerių muziejaus ekspozicijoje − nužudytųjų asmeniniai daiktai, dokumentai, rasti žudynių teritorijoje, nuotraukos, kalinių darbo įrankiai, apranga. Daug vietos ekspozicijoje skiriama kalinių pabėgimui.
Nuo 1950 m. Paneriai tapo pagrindiniu Vilniaus pramonės rajonu. Seniausias šios vietovės pastatas − Panerių kapinėse stovinti baroko stiliaus koplyčia, pastatyta XVII a. Manoma, kad koplyčiai pradžią davė stulpas su Viešpaties koplyčia. XIX a. antroje pusėje ji buvo perstatyta ir nukelta toliau nuo kelio.
Iki šių dienų Paneriuose likęs grindinys − vienas seniausių kelių Lietuvoje, kadaise jungusių Vilnių su Trakais. Dabar esantis kelias tarp Žemųjų ir Aukštųjų Panerių pradėtas tiesti 1940 m. architekto Vytauto Landsbergio−Žemkalnio sumanymu.
Panerių erozinis kalvynas driekiasi ties Panerių vingiu. Čia daug retų augalų, įrašytų į Raudonąją knygą. 1986 m. kalvynas paskelbtas vietinės reikšmės geologiniu gamtos paminklu.
| Seniūnijos istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
| 2001-04 (Išsamiau) | 8909 | |||
| 2011 m. (Išsamiau) | 7740 | |||
| 2021 m. (Išsamiau) | 84,8[2] | 8807 | ||
| 2022 m. | 11 149 | |||
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
