Panamos dokumentai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Panamos dokumentai – paviešintas 11,5 milijono konfidencialių dokumentų rinkinys, suteikiantis išsamią informaciją apie daugiau nei 214 000 lengvatinio apmokestinimo bendrovių. Tokį sąrašą, į kurį įtrauktos akcininkų ir įmonių direktorių tapatybės, parengė Panamos įmonių paslaugų teikėjas „Mossack Fonseca“. Šie dokumentai parodo, kaip turtingi asmenys, įskaitant valstybės pareigūnus, slėpė savo turtą nuo visuomenės. Dokumentų paskelbimo metu buvo atskleisti penki tuo metu dar buvę valstybės vadovai iš Argentinos, Islandijos, Saudo Arabijos, Ukrainos ir Jungtinių Arabų Emyratų; taip pat valstybės pareigūnai, artimi giminaičiai ir įvairių vyriausybių vadovų partneriai daugiau nei keturiasdešimtyje kitų šalių. Didžiosios Britanijos Mergelių Salos tapo namais pusei paviešintų įmonių, o Honkonge įsikūrė bankų filialai, advokatų kontoros ir tarpininkai.[1]
Nors nuotoliniai verslo objektai nepažeidžia įstatymų, atlikto tyrimo metu buvo pranešta, kad kai kurios iš įtrauktų į tyrimą įmonių gali būti naudojamos neteisėtais tikslais, įskaitant sukčiavimą, prekybą narkotikais ir mokesčių vengimą.[2]
Anoniminis šaltinis, pasivadinęs „John Doe“, 2015 m. pradžioje padarė dokumentus prieinamus Vokietijos laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“. Informacija iš šio informatoriaus[3] apima laikotarpį nuo 1970 m. ir užima 2,6 terabaitus duomenų. Atsižvelgiant į informacijos nutekėjimo mastą, laikraštis pasitelkė į pagalbą Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos konsorciumą (ICIJ), kuris išplatino dokumentus tolimesniam tyrimui ir analizei tarp 400 žurnalistų 107 žiniasklaidos organizacijose iš 76 šalių.[4] Pirmieji reportažai, remiantis Panamos popieriais, o tiksliau – 149 dokumentais, buvo publikuojami 2016 m. balandžio 3 d. 2016 m. gegužę ICIJ ketina atskleisti visą dokumentuose minimų įmonių sąrašą.[5]