From Wikipedia, the free encyclopedia
openSUSE – openSUSE projekto bendruomenės kuriamas Linux platinamasis paketas, kurį remia SUSE Linux ir kitos kompanijos.
OpenSUSE | |
---|---|
openSUSE 15.0 su modifikuota GNOME Classic aplinka | |
Kūrėjas | openSUSE projektas |
OS šeima | Linux |
Kodo modelis | Laisvoji programinė įranga |
Paskutinė versija | Leap 15.5[1] / 2023 m. birželio 7 d. |
Branduolio tipas | Monolitinis branduolys |
Licencija | GPL ir įvairios kitos Laisvosios Licencijos |
Svetainė | www.opensuse.org |
openSUSE projektas siekia šių tikslų[2]:
Kaip ir dauguma kitų distribucijų, openSUSE pateikia tiek numatytąją grafinę naudotojo sąsajos (GUI), tiek komandinės eilutės sąsajos parinktis. Diegimo metu vartotojas gali pasirinkti KDE, GNOME ar Xfce aplinkas. openSUSE palaiko tūkstančius įvairiausių laisvosios / atviro kodo programinės įrangos paketų.
openSUSE verčiama į 57 kalbas, tarp jų ir į lietuvių kalbą[3]. openSUSE pagrindu sukurta Lietuvai pritaikyta Linux atmaina su KDE darbalaukio aplinka – Lietukas.
openSUSE lengvai ir laisvai prieinama parsisiuntimui. Taigi nors yra tik viena openSUSE distribucija, ji turi keletą leidimų x86 ir x86-64 architektūroms (12.1 versija):
openSUSE turi diegimo ir administravimo programą, vadinamą YaST2, kuri vienoje sąsajoje tvarko standžiojo disko skaidinius, sistemos sąranką, apima RPM paketų tvarkytuvę, internetinių atnaujinimų vykdymą, tinklo ir užkardos konfigūravimą, vartotojų administravimą ir t. t. Paskutiniu metu įtraukta keletas naujų YaST modulių.
AutoYaST yra YaST2 dalis, skirta automatiniam diegimui. Konfigūracija laikoma XML rinkmenoje, tad diegimas gali vykti be vartotojo įsikišimo.
ZYpp (arba libzypp) yra Linux programinės įrangos tvarkytuvė, turinti galingą priklausomybių sprendimų įrankį ir patogią paketų tvarkymo aplinką.
openSUSE Kūrimo Paslauga (angl. openSUSE Build Service) leidžia programinės įrangos kūrėjams naudotis kompiliavimo, versijų leidimo įrankiais ir platinti savo programinę įrangą daugybėje distribucijų, įskaitant Mandriva, Ubuntu, Fedora ir Debian. Ji supaprastina paketų kūrimo eigą, tad programuotojai gali lengviau supakuoti pavienę programą daugybei distribucijų, taip pat ir daugybei openSUSE versijų. Taip vartotojai gali prieiti prie daugiau paketų, nepaisant jų naudojamos distribucijos versijos. Ji viešinama GPL licencijos sąlygomis.[4]
2006 m. sausio 2 d., SUSE programuotojas paskelbė apie Xgl, skirtą X serverio architektūrai, ir leidžiantį išnaudoti šiuolaikinių vaizdo plokščių galimybes naudojant OpenGL tvarkykles. Taip pat išleistas Compiz, viena pirmųjų langų komponavimo tvarkyklių X langų sistemai, kuri gali išnaudoti šiuos OpenGL spartinančius privalumus.
SUSE buvo ilgametė KDE viena didžiausių pagalbininkių, ir dabar SUSE rėmėjai daugiau dirba tiesiogiai su KDE nei kitų distribucijų programuotojai. Tačiau SUSE įnašas šioje srityje labai platus ir paliečiantis daugybę KDE dalių, pvz., „kdelibs“ ir „kdebase“, „kdepim“ ir „kdenetwork“. Į kitus išskirtinius projektus patenka:
grupė tapo Novell dalimi ir patobulino GNOME, pvz., programomis „F-Spot“, „Novell Evolution“ ir „Banshee“. Gnome darbalaukis dabar naudoja slab vietoj klasikinio dvigubo skydelio gnome meniu juostose.
openSUSE projektas naują versiją išleidžia maždaug kas aštuonis mėnesius. Kiekviena laida teikia kritinius atnaujinimus dvejiems artimiausiems metams. Nuo 11.2 versijos, kritiniai atnaujinimai bus teikiami, kol nepraeis du mėnesiai po dar dviejų laidų pasirodymo, taigi pagal dabartinį versijų leidimo dažnumą, atnaujinimai bus teikiami maždaug 18 mėnesių.[5]
Spalva | Reikšmė |
---|---|
Raudona | Sena laida; nebepalaikoma |
Geltona | Sena laida; vis dar palaikoma |
Žalia | Dabartinė laida |
Mėlyna | Būsima laidos |
Projekto Pavadinimas | Versija | Išleidimo data | Branduolio versija |
---|---|---|---|
S.u.S.E. Linux
(Slackware based) |
3/94 | 1994-03-?? | ?.?.? |
7/94 | 1994-07-?? | ?.?.? | |
11/94 | 1994-11-?? | ?.?.? | |
4/95 | 1995-04-?? | 1.2.9 | |
8/95 | 1995-08-?? | ?.?.? | |
11/95 | 1995-11-?? | ?.?.? | |
S.u.S.E. Linux | 4.2 | 1996-05-?? | ?.?.? |
4.3 | 1996-09-?? | ?.?.? | |
4.4 | 1997-05-?? | ?.?.? | |
5.0 | 1997-07-?? | 2.0.30 | |
5.1 | 1997-10-?? | 2.0.32 | |
5.2 | 1998-03-23 | 2.0.33 | |
5.3 | 1998-09-10 | 2.0.35 | |
SuSE Linux | 6.0 | 1998-12-21 | 2.0.36 |
6.1 | 1999-04-07 | 2.2.6 | |
6.2 | 1999-08-12 | 2.2.10 | |
6.3 | 1999-11-25 | 2.2.13 | |
6.4 | 2000-03-09 | 2.2.14 | |
7.0 | 2000-09-27 | 2.2.16 | |
7.1 | 2001-01-24 | 2.2.18 | |
7.2 | 2001-06-15 | 2.4.4 | |
7.3 | 2001-10-13 | 2.4.9 | |
8.0 | 2002-04-22 | 2.4.18 | |
8.1 | 2002-09-30 | 2.4.19 | |
8.2 | 2003-04-07 | 2.4.20 | |
SUSE Linux | 9.0 | 2003-10-15 | 2.4.21 |
9.1 | 2004-04-23 | 2.6.4 | |
9.2 | 2004-10-25 | 2.6.8 | |
9.3 | 2005-04-16 | 2.6.11 | |
10.0 | 2005-10-06 | 2.6.13 | |
10.1 | 2006-05-11 | 2.6.16 | |
10.1 remastered[6] | 2006-10-13 | 2.6.16 | |
openSUSE | 10.2 | 2006-12-07 | 2.6.18 |
10.3 | 2007-10-04 | 2.6.22 | |
11.0 | 2008-06-19 | 2.6.25 | |
11.1 | 2008-12-18 | 2.6.27 | |
11.2 | 2009-11-12 | 2.6.31 | |
11.3 | 2010-07-15 | 2.6.34 | |
11.4 | 2011-03-10 [7] | 2.6.37 | |
12.1 | 2011-11-16[8] | 3.1.0 | |
12.2 | 2012-09-05[9] | 3.4 | |
12.3 | 2013-03-13[10] | 3.7 | |
13.1 | 2013-11-19[11] | 3.11.6 | |
13.2 | 2014-11-04[12] | 3.16.6 | |
Leap 42.1 | 2015-11-04[13] | 4.1.12 | |
Leap 42.2 | 2016-11-16 | 4.4 | |
Leap 42.3 | 2017-07-26 | 4.4 | |
Leap 15.0 | 2018-05-25 | 4.12 | |
Leap 15.1 | 2019-05-22 | 4.12 | |
Leap 15.2 | 2020-05 | ? |
Unable to compile EasyTimeline input:
Timeline generation failed: 1 error found
Line 26: at:17/09/2024 color:today width:0.1
- LineData attribute 'at' invalid.
Date '17/09/2024' not within range as specified by command Period.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.