From Wikipedia, the free encyclopedia
Olimpinis šūkis (lot. Citius, Altius, Fortius, gr. ἓν διὰ τριῶν = hèn dià triôn, liet. Greičiau, aukščiau, tvirčiau) – šūkis, kurį 1894 m. pasiūlė Pierre de Coubertin. Šūkio idėja pasiskolino iš Dominikonų kunigo Henri Didon. Nuo 1920 m. šūkis yra sudedamoji olimpinių žaidynių emblemos (olimpinių žiedų) dalis.
Olimpinis šūkis kiekvieną kviečia siekti aukštumų įveikiant ir pralenkiant pačiam save ne tik varžybų arenose, bet ir gyvenime. Esmė – asmeninio tobulumo siekis, kuris nebūtinai turi sutapti su siekiu nugalėti varžovą. Kad geriau suprastume prasmę, galime jį palyginti su kitu žinomu šūkiu – „Svarbiausia ne laimėti, bet dalyvauti!“
Olimpinis šūkis atsirado vienoje Arenele mokykloje, netoli Paryžiaus. Dominikonų šventikas tėvas Henri Didon (1840–1900), norėdamas paskatinti moksleivius tobulėti, akcentuoti fizinės ir dvasinės harmonijos svarbą, 1891 m. kovo 7 d. panaudojo šūkį Citius. Altius. Fortius kaip pagrindinę mintį savo kalboje atidarant pirmąją Arenele mokyklos sporto šventę. Toje šventėje dalyvavo Pierre de Coubertin ir aprašė ją savo leidžiamame žurnale „Les Sports Athletiques“. Vėliau P. de Coubertin naudojo šūkį, kuris atitiko jo sporto ugdymo filosofiją. 1894 m. P. de Coubertin Sorbonos kongrese paskelbė oficialiu olimpinio sąjūdžio šūkiu.[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.