![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/7c/Verbreitung_Nok-Kultur-en.png/640px-Verbreitung_Nok-Kultur-en.png&w=640&q=50)
Noko kultūra
From Wikipedia, the free encyclopedia
Noko kultūra (arba Noko civilizacija) – kultūra, susiformavusi 1500 m. pr. m. e. centrinėje dabartinės Nigerijos dalyje. Kultūra pavadinta pagal Nigerijos Kaduno valstijoje esantį hamų apgyvendintą Noko kaimą, kurio teritorijoje 1928 metais buvo atrastos terakotos. Kultūra Nigerijoje susiformavo apie 1500 m. pr. m. e.[1] ir nežinomomis aplinkybėmis išnyko 500 m. e. m., t. y., egzistavo du tūkstančius metų.[2]
Noko kultūra | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
Dab. valstybės | Nigerija | |||||
Ist. regionas | Vakarų Afrika | |||||
Amžius | Geležies amžius | |||||
![]() |
![]() |
---|
Benino civilizacija |
Noko kultūra |
Senieji kultūros židiniai: |
Ifė, Nri, Tado, Bonas
|
XIV-XVII a.: |
Benino imperija, |
Akanų, Gbe, Jorubų, Igbų, Ibibijų valstybės
|
Imperijos XVII-XIX a.: |
Ašantis, Dahomėja, Ojas, Kalabaras, Aro
|
Kolonijos XIX-XX a.: |
Prancūzijos Vakarų Afrika, Britų Aukso Krantas, Britų Nigerija, Togolandas, Kamerūnas
|
Nepriklausomybė: |
Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas |
Benino civilizacijos regionai: |
Grūdų k., Dramblio kaulo k., Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, Igala, Idoma, Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, Bamendos savanos, Dualai |
Bent 550 m. pr. m. e. Noko kultūros atstovai jau mokėjo lydyti metalą ir jį apdoroti.[3] Tuo tarpu istorinės lingvistikos duomenys leidžia daryti prielaidą, kad metalo lydymas regione nepriklausomai buvo išrastas iki 1000 m. pr. m. e.[4] Tyrimai, susiję su Noko civilizacija yra gan neseni – sistematiniai Noko archeologinių vietovių kasinėjimai pradėti tik 2005 m. Tikimasi, kad atradimai padės geriau suprasti terakotos skulptūrėlių vietą ir paskirtį Geležies amžiaus kontekste.[5][6][7]
Atsižvelgiant į kultūrinius ir meninius panašumus tarp Noko civilizacijos Noko, Sokoto ir Katsinos gyvenvietėse, Nigerio-Kongo kalbomis šnekantys jorubai, džiukunai ar dakarkariai gali būti Noko civilizacijos palikuonys.[8] Remiantis Noko kultūros terakotų panašumu su bronzinėmis statulėlėmis jorubų Ifės karalystėje ir binių Benino karalystėje, tikėtina, kad šios karalystės galėjusios būti Noko kultūros tradicijų tęsėjos.[9]
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e2/Nok_sculpture_Louvre_70-1998-11-1.jpg/640px-Nok_sculpture_Louvre_70-1998-11-1.jpg)