Benino karalystė

	Edo ; Benino karalystė
	buvusi karalystė
	Vėliava
	Location of Beninas
Sostinė	Beninas (miestas)
Valdymo forma	Monarchija
	Benino oba
1440–1473	Evuarė
1888–1897	Ovonramwen Nogbaisi
Istorija
- Įkūrimas	XV a. m.
- Panaikinimas	1897 m.

Beninas – istorinė valstybė, egzistavusi 1440–1897 m. Vakarų Afrikoje, dabartinės Nigerijos pietinės dalies centre. Šios valstybės vardu vadinamas istorinis regionas. Vakaruose jis siekėsi su Jorubalandu, rytuose – su Igbolandu, o pietuose – su Idžalandu.

Trumpi faktai

Uždaryti

Kitas karalystės pavadinimas yra Edo.

Geografija

Gvinėjos įlankos regionas: Beninas

Vieta	Nigerija
Tautos	Biniai
Sostinė	Beninas
Valdovas	Oba

Visas Benino regionas yra padengtas drėgnaisiais tropiniais miškais. Benino regiono centras yra nedidelės aukštumos į Vakarus nuo Nigerio. Čia susidaro palankesnės sąlygos gyvenimui ir žemdirbystei. Šioje teritorijoje ir yra Benino miestas.

Ši aukštumų teitorija iš visų pusių yra apsupta žemumų. Rytuose ji pereina į Nigerio slėnį, kuris tapo natūralia geografine riba. Šiaurėje aukštumas riboja siaura žemuma, kuri atskiria nuo Jorubų aukštumų. Pietuose ir vakaruose aukštumos pereina į ypač žemą, dažnai vandens apsemtą ir vešliais mangrovais apaugusią Nigerio deltą, kuri skiria nuo Benino įlankos.

Istorija

Ibinu miestas

Svarbiausia Benino regiono tauta buvo biniai. Jie formavosi dabartinio Benino miesto teritorijoje. Jų 1180 m. įkurtas miestas pavadintas Ibinu. Jis tapo miestu – valstybe, valdoma karalių, tituluojamu ogiso. Jų priskaičiuojama 36.

Tačiau tikroji Benino valdovų obų dinastija, prasidėjusi XIV a., yra kildinama iš Ifės miesto. Benino legenda teigia, kad mirus vienam ogiso, jo sūnus Ekaladerhanas iškeliavo į jorubų žemes, kol pasiekė šventąjį miestą Ifę. Ten jis buvo išrinktas karaliumi, pasivadino Oduduna ir ėmė valdyti jorubų žemes. Šis faktas yra ginčytinas, kadangi jorubų legendos kildina valdovą Oduduną iš tolimos šiaurės, arba teigia, jog jis buvo vietinės dinastijos valdovas.

Oduduna laikomas daugybės jorubų karalysčių (Ojo, Egbų, Avorio ir kt.) įkūrėju. Iš jo savo dinastiją kildino ir Beninas. Sakoma, kad pas Oduduną atvyko pasiuntiniai iš Ibinu, prašydami sugrįžti ir valdyti jų kraštą. Ekaladerhanas (Oduduna) vietoj savęs pasiuntė sūnų Eveką, kuris pradėjo Benine naują dinastiją ir pradėtas tituluoti oba. Manoma, kad tai turėjo įvykti apie 1300 m.

Aukso amžius

Įkūrus naują dinastiją, nuo maždaug XV a. prasidėjo Benino karalystės aukso amžius, kuris tęsėsi iki XVII a.

Pirmieji obos valdė valstybę, ne ką didesnę nei pats miestas. Oba Evedo laikais (XIV a. II pusė) buvo sustiprintas pats miestas, įsteigta naujų ceremonijų ir pareigybių, kas liudijo apie augantį valdovo kultą. 1440 m. į sostą sėdus Evuare, Benino valstybėlė pradėjo puoselėti imperialistines tradicijas. Oba Evuare pajungė visas aplinkines genteles, sukurdamas galingą Benino karalystę, kuri ir užėmė visą regioną. Jis vykdė sėkmingas karines kampanijas prieš jorubus ir igbus. Jo laikais oba yra sudievinamas, nustatomos karališkos regalijos, kurios jį prilygina dievams.

XVI a., pasibaigus ryškiam Ozolua valdymui, du jo sūnūs pradėjo karą dėl valdžios. Arhuaranas, įsitvirtinęs Udo mieste, bandė paveržti valdžią iš savo brolio Esigie. Šis, padedamas motinos Idia, įtvirtino savo valdžią. Atsidėkodamas motinai, jis įsteigė karalienės – motinos iyoba instituciją, kuri nuo tada egzistavo kartu su obos institucija.

Tuo metu visoje Benino civilizacijos teritorijoje nebuvo stipresnės kultūrinės ir politinės jėgos, kadangi egzistavo daug smulkių valstybėlių, pradedant Aukso krantu vakaruose, baigiant Ibibijolandu rytuose. Šios valstybėlės buvo politiškai ir kultūriškai silpnos.

Benine tuo tarpu XV–XVII a. suklestėjo puikūs bronzos dirbiniai, kurie garsino valstybę Afrikoje. Jų tradicijos buvo perimtos iš Ifės, tačiau stipriai modifikuotos ir dar labiau ištobulintos. Obos rėmė bronzos liejimą ir rūmuose turėjo daugybes nagingų meistrų. Benino dėka buvo nutiesti prekybiniai keliai į vakarus ir rytus, kurie sujungė skirtingas Gvinėjos įlankos tautas į vientisą civilizaciją. Jos kultūra buvo paremtas pirmiausia Benino tradicija, dėl to ir civilizacija vadinama Benino civilizacija. Plėsdama kultūrinę hegemoniją Gvinėjos įlankoje, Benino imperija įkūrė daug „kolonijų“, tarp kurių buvo Lagosas, svarbus prekybinis centras Benino prekybos kelyje su akanais.

XV a. į Gvinėjos įlankos pakrantes atvykę portugalai stebėjosi turtinga karalyste, nuostabiu miestu, kuris niekuo nenusileido europiniams miestams. Abi karalystės apsikeitė diplomatiniais pareigūnais: oba išsiuntė į Lisaboną ambasadorių, o europiečiai pasiuntė misionierius. XVII a. anglai, olandai irgi žavėjosi Beninu, apie jį buvo pasakojamos neįtikėtinos istorijos.

Su europiečiais valstybė prekiavo daugiausia dramblio kaulu, palmių aliejumi, vėliau – vergais. Pastarųjų apimtis Benino prekyboje vis labiau augo.

Beninas XVII–XVIII a.

Nuo XVII a. Benino karalystė ėmė silpti, kadangi nebesugebėjo konkuruoti su išaugusiomis prekybinėmis imperijomis, savo ekonomiką stačiusiomis ant vergų prekybos. Tai buvo Dahomėja, Ašantis, Ojas, Aro konfederacija, Kalabaro karalystė.

Prasidėjo nuosmukio laikotarpis, ir XVIII a. Beninas užsidarė nuo pasaulio, jo kultūra ir menas ėmė išsigimti.

Benino užkariavimas

XIX a. buvo šioks toks Benino atsigavimas, kuris prasidėjo uždraudus vergų prekybą. Beninas ėmė prekiauti palmių aliejumi.

1880 m. britai pareikalavo Beniną pasirašyti sutartį, kuria valstybė būtų tapusi protektoratu. Nužudžius keletą anglų Benine, anglai surengė baudžiamąją ekspediciją, kurios metu visas Benino miestas buvo sudegintas, o Benino brangenybės išgrobstytos. Tokiu būdu ši valstybė baigė savo egzistanciją ir prijungta prie Pietų Nigerijos protektorato.

Benino regionas Nigerijoje

Suformavus Nigerijos koloniją, Benino teritorija tapo viena iš Nigerijos dalių.

Valstybės organizacija

Valstybė buvo centralizuota teokratija, su išvystytu obos kultu.

Benino kultūra


Benino civilizacija
Noko kultūra
Senieji kultūros židiniai:
Ifė, Nri, Tado, Bonas
XIV-XVII a.:
Benino imperija,
Akanų, Gbe, Jorubų, Igbų, Ibibijų valstybės
Imperijos XVII-XIX a.:
Ašantis, Dahomėja, Ojas, Kalabaras, Aro
Kolonijos XIX-XX a.:
Prancūzijos Vakarų Afrika, Britų Aukso Krantas, Britų Nigerija, Togolandas, Kamerūnas
Nepriklausomybė:
Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas
Benino civilizacijos regionai:
Grūdų k., Dramblio kaulo k., Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, Igala, Idoma, Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, Bamendos savanos, Dualai

Didelė dalis Benino kultūros kilo iš senojo jorubų miesto Ifės. Iš šio miesto kildinama Benino obų dinastija, į šį miestą valdovai ne kartą siuntė pasiuntinius, iš jo atsigabendavo amatininkus ir menininkus. Kultūrine prasme Beninas daug bendravo su jorubų valstybėmis Ovu ir Idžebu.

Garsiausi Benino meno dirbiniai buvo bronzos skulptūros. Tuo jie skyrėsi nuo Ovo, kur buvo labai išvystyti dramblio kaulo dirbiniai. Dažniausiai buvo gaminamos bronzinės plokštės su valdovų figūromis ir gausybe simbolių. Šis bronzos menas yra labai ikonografiškas ir sąlyginis. Egzistuoja ir daug karalienių portretų, kurie sukurti aukso amžiaus laikotarpiu.

Dalis kūrinių Benine gaminti iš dramblio kaulo. Šie dirbiniai gerokai laisvesnio stiliaus.

Šaltiniai

Možeika, I. 1982. 7 ir 37 stebuklai. Vilnius: Mokslas.

Nuorodos

Benino civilizacijos istorija