Nikaragviečiai

Nikaragviečiai (isp. Nicaragüenses) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Nikaragvoje. Gyvena taip pat ir išeivijoje – JAV, Kosta Rikoje, Salvadore, Ispanijoje, Panamoje. Vartoja ispanų kalbos vietinę šnektą, vietomis šalies rytuose – anglų (kreolinę) kalbą. Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai, anglakalbiai – protestantai (moravitai, sekmininkai, baptistai, anglikonai).

Nikaragviečiai
Žmonės Managvos turguje XX a. 6-ajame dešimtmetyje
Gyventojų skaičius	~7 mln.
Populiacija šalyse	Nikaragva: 6 mln.  Jungtinės Amerikos Valstijos: 0,45 mln.  Kosta Rika: 0,2–0,8 mln.  Salvadoras: 0,2 mln.
Kalba (-os)	ispanų, anglų (paprastai kreolinė)
Vėliava
Religijos	krikščionybė (pagr. katalikybė, t. p. protestantizmas)
Giminingos etninės grupės	kiti lotynoamerikiečiai (ypač meksikiečiai, hondūriečiai, salvadoriečiai, kostarikiečiai ir kt.), ispanai, italai, karibiečiai (antiliečiai), čibčai, pipiliai
Vikiteka:	Nikaragviečiai

69 % nikaragviečių yra metisai (kitais duomenimis – 85–90 %), 17 % – baltieji (daugiausia ispanų, baskų, italų, vokiečių kilmės), 9 % – juodaodžiai (kitais duomenimis – 15,2 ar 19,5 %).^[1]

Iki atvykstant europiečiams, Nikaragvoje gyveno indėnai, priskiriami čibčų kalbinei makrošeimai. Nuo XVI a. pirmojo ketvirčio į kraštą ėmė keltis ispanai. XVII–XVIII a. darbams plantacijose įvežta juodaodžių. Nuo XVIII a. pab. – XIX a. pr. pradėjo metisinės nikiaragviečių nacijos formavimas (jos židinys – tarp Nikaragvos, Managvos ežerų ir Ramiojo vandenyno pakrantės). Dar Ispanijos valdymo laikais dauguma juodaodžių „ištirpo“ tarp kitų vietos gyventojų, o dauguma indėnų prarado gimtąją kalbą ir kultūrą. 1821 m. paskelbus šalies nepriklausomybę, tautinis vystymasis perėjo į naują lygmenį. 1894 m. prijungus prie Nikaragvos britų koloniją Moskitų Krantą, jos gyventojai (juodaodžiai, mulatai, zambo ar indėnai) išlaikė savo atskirą tapatybę (anglų ar vietines kalbas) ir sudaro tarsi nikaragviečių potautę.

Daug gyventojų verčiasi žemės ūkiu (kavos, kukurūzų, bananų, kitų vaisių auginimu), vystomas paslaugų baras.

Kultūriškai turi daug bendrų bruožų su meksikiečiais.^[2] Būdingos spalvingos šventės, karnavalai, paplitusi marimbos muzika, punta (rytuose).

• 
  Kreolas iš rytų Nikaragvos
• 
  Toro Huako šokis
• 
  Vaikai iš Managvos apylinkių
• 
  Senolė iš Granados
• 
  Managvos karnavalo dalyvė
• 
  Nikaragvietis ūkininkas

Šaltiniai

1. CŽV statistika Archyvuota kopija 2009-09-12 iš Wayback Machine projekto.
2. Никарагуанцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.