Nepasiekiamumo polius (rus. Полюс недоступности) – Tarybų Sąjungos antarktinė mokslinė stotis, 1958 m. pastatyta Rytų Antarktidoje, ledo plynaukštėje, 3791 m virš jūros lygio, Pietų pusrutulio nepasiekiamumo poliuje (tiesa, dabar yra keletas skirtingų taškų, pretenduojančių į šį titulą). Ledo storymės apimtis – 2980 m.[1] Artimiausia stotis – Amundseno–Skoto, už 878 km. Vidutinė metinė oro temperatūra −56,8 °C.
| Nepasiekiamumo polius Полюс недоступности | |
|---|---|
 | |
  Nepasiekiamumo polius | |
| Valstybė |  Sovietų Sąjunga |
| Įkūrimo data | 1958 m. |
| Altitudė | 3 791 m |
Stotį 1958 m. gruodžio 14 d. įkūrė 3-iosios TSRS ekspedicijos, vadovaujamos Jevgenijaus Tolstikovo, nariai, keliavę iš „Mirno“ stoties. Jie dvi savaites atliko meteorologinius, aktinometrinius, geologinius bei geomagnetinius stebėjimus, zondavo ledyno storymę,[1] išgręžtas 60 m gylio gręžinys ledo temperatūrai matuoti.[2]
Iš viso pradžioje į stotį atvyko 18 žmonių, iš jų 5 mokslininkai. Mažyčiame pastate galėjo gyventi 4 žmonės, veikė radijo stotis ir elektrinė. Pastatytas Lenino biustas. Po trijų dienų dalis ekspedicijos dalyvių išskrido lėktuvu į „Mirno“ stotį, liko 14 žmonių. Jie stotį užkonservavo ir gruodžio 26 d. išvyko traktorinių rogių keliu atgal į „Mirną“.[3]
Vėliau stotis taip ir nebuvo atkurta, tačiau ją aplankė keletas ekspedicijų: 1964 m. – 8-oji TSRS ekspedicija, 1965 m. JAV ekspedicija „Pietų ašigalis–Karalienės Matildos Žemė“, 1967 m. – 12-oji TSRS ekspedicija. 2006 m. stoties liekanas pasiekė brito Henrio Kuksono (Henry Cookson) ekspedicija N2i su sniego aitvarais (šis pasiekimas įtrauktas į Gineso rekordų knygą). 2011 m. stotį pasiekė Sebastiano Koplando ekspedicija.
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
