![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/19/1989_CPA_6101.jpg/640px-1989_CPA_6101.jpg&w=640&q=50)
Neokolonializmas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Neokolonializmas – tai ekonominio imperializmo, globalizacijos, kultūrinio imperializmo ir sąlyginės pagalbos naudojimas siekiant daryti įtaką besivystančiai valstybei vietoj ankstesnių kolonijinių tiesioginės karinės kontrolės ar netiesioginės politinės kontrolės (hegemonijos) metodų. Neokolonializmas skiriasi nuo standartinės globalizacijos ir pagalbos vystymuisi tuo, kad dėl jo paprastai atsiranda priklausomybės, pavaldumo ar finansinių įsipareigojimų neokolonijinės šalies atžvilgiu. Tai gali lemti neteisėtą politinę kontrolę[1] arba spirale augančius skolinius įsipareigojimus[2], funkciškai imituojančius tradicinio kolonializmo santykius.
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/19/1989_CPA_6101.jpg/640px-1989_CPA_6101.jpg)
Šią sąvoką 1956 m. sugalvojo prancūzų filosofas Jeanas Paulis Sartre,[3] o XX a. 7-ajame dešimtmetyje ją pirmą kartą pavartojo Kwame Nkrumah, kalbėdamas apie dekolonizaciją išgyvenančias Afrikos šalis. Neokolonializmas taip pat aptariamas Vakarų mąstytojų, tokių kaip Sartre („Kolonializmas ir neokolonializmas“, 1964 m.)[4] ir Noam Chomsky („Vašingtono ryšys ir trečiojo pasaulio fašizmas“, 1979 m.)[5], darbuose.