Naujasis Orleanas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Naujasis Orleanas (angl. New Orleans) – miestas Jungtinių Amerikos Valstijų pietuose, Luizianos valstijoje. Išsidėstęs Luizianos pietryčiuose, Misisipės deltoje, prie Meksikos įlankos ir Pončartreino ežero. Tai stambus uostas (apyvarta 77,3 mln. t, 2004 m.) ir didžiausias valstijos miestas. 343 829 gyventojai (2010 m.), visoje aglomeracijoje – 1,3 mln. gyventojų. Vystoma laivų statyba, naftos perdirbimo, maisto (cukraus), tekstilės, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, chemijos, aviacijos pramonė.[1] Apylinkėse auginamos cukranendrės.
| Naujasis Orleanas angl. New Orleans | |
|---|---|
.png)  | |
 | |
  Naujasis Orleanas | |
| Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5) | |
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos |
| Valstija |  Luiziana |
| Meras | Mitch Landrieu |
| Gyventojų | 343 829 |
| Plotas | 907 km² |
| Tankumas | 379 žm./km² |
| Tinklalapis | cityofno.com |
 Vikiteka | Naujasis Orleanas |
Yra tarptautinis oro uostas, teatrų, simfoninis ir filharmonijos orkestrai, Naujojo Orleano meno, Luizianos valstijos, istorijos muziejai. Mieste vyksta daug festivalių – žymiausias džiazo festivalis, dėl kurio Naujasis Orleanas vadinamas džiazo sostine. Architektūrinis ir kultūrinis paveldas įvairiatautis (daugiausia įtakokas prancūzų, ispanų, afroamerikiečių kultūrų).[2] Miestas išsiskiria savitu dialektu, kreolų virtuve.
Įkurtas 1718 metais ir yra vienas seniausių JAV miestų. Miestą įkūrė Prancūzų Misisipės kompanija, įsakius Jean-Baptiste Le Moyne de Bienville. Tiksli diena nėra žinoma, tačiau įkūrimo šventė švenčiama gegužės 7 d. Tuo metu ten gyveno indėnai čitimachai.
Nuo 1722 m. buvo Luizianos kolonijos sostinė, vėliau, nuo 1763 m. priklausė Ispanijai, 1801–1803 m. – Prancūzijai, JAV perpirkus Luizianą 1803 m. – jos dalis. Miesto teisės suteiktos 1805 m.
1815 m. sausį įvyko Naujojo Orleano mūšis, kuriame amerikiečių kariuomenė sumušė geriau parengtas ir patyrusias britų pajėgas.
XIX a. Naujasis Orleanas sparčiai plėtėsi, 5-ajame dešimtmetyje tapo trečiuoju pagal gyventojų skaičių JAV miestu,[3] svarbiu uostu ir prekybos centru.[1] JAV pilietinio karo metu Naujasis Orleanas, kaip ir visa Konfederacijos pakrantė, buvo blokuojamas JAV laivyno, kuris Naująjį Orleaną užėmė 1862 m. balandžio mėn. ir perėmė Misisipės kontrolę.
1884 ir 1984 m. čia vyko Pasaulinė paroda.
2005 m. miestą suniokojo uraganas „Katrina“ – didžiausia stichinė nelaimė JAV istorijoje. Daugiau kaip 80 % miesto buvo užtvindyta, dėl ko tūkstančiai gyventojų buvo iškeldinti, po ko gyventojų skaičius sumažėjo daugiau kaip 50 %.[4]
Prancūzų kvartale (įkurtas XVIII a.) yra išlikę kreolų gyvenamųjų namų, XVIII–XIX a. architektūrinių paminklų: Šv. Liudviko IX katedra (pradėta 1789 m.), presbiterijos pastatas (1791 m.) ir prancūzų bei ispanų viešpatavimo laikų kolonijos administracijos būstinė Cabildo (1795 m.), neogotikinė Šv. Patriko bažnyčia (1837 m.), Pontalba pastatai (1851 m.). Sakraliniai statiniai: Šv. Uršulės vienuolynas (1752 m.) su Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1845 m.), Šv. Augustino bažnyčia (1841 m.).
XX a. pastatyta modernios architektūros, šiuolaikinių konstrukcijų statinių: Hibernia banko pastatas (1921 m.), Phillis Wheatley pagrindinė mokykla (1954 m.), Pasaulio prekybos centro pastatas (1967 m.), Crescent (1969 m.) ir One Shell Square dangoraižiai (1972 m.), Superdome Arena (1975 m.), postmodernistinės architektūros Italijos aikštė (1978 m.).
Remiantis 2010 m. JAV gyventojų surašymu, Naujajame Orleane gyveno 343 829 žmonės, buvo 189 896 namų ūkiai. Pagal rasinę ir tautinę kilmę Naujojo Orleano gyventojai buvo pasiskirstę taip: 60,2 % afroamerikiečiai, 33,0 % baltieji, 2,9 % azijiečiai (1,7 % vietnamiečiai, 0,3 % indai, 0,3 % kinai, 0,1 % filipiniečiai, 0,1 % korėjiečiai), 1,7 % žmonių priklausė dviems ar daugiau rasių. Ispanų ar lotynų amerikiečių kilmės žmonės sudarė 5,3 % gyventojų ir buvo pasiskirstę taip: 1,3 % buvo meksikiečiai, 1,3 % hondūriečiai, 0,4 % kubiečiai, 0,3 % puertorikiečiai ir 0,3 % nikaragviečiai.[5]
2005 m. liepos 1 d. duomenimis, prieš uraganą „Katrina“ mieste gyveno 454 865 žmogus.[6]
 | ||||||||
| 1810 m.sur. | 1820 m.sur. | 1830 m.sur. | 1840 m.sur. | 1850 m.sur. | 1860 m.sur. | 1870 m.sur. | 1880 m.sur. | 1890 m.sur. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 17 242 | 27 176 | 46 082 | 102 193 | 116 375 | 168 675 | 191 418 | 216 090 | 242 039 |
| 1900 m.sur. | 1910 m.sur. | 1920 m.sur. | 1930 m.sur. | 1940 m.sur. | 1950 m.sur. | 1960 m.sur. | 1970 m.sur. | 1980 m.sur. |
| 287 104 | 339 075 | 387 219 | 458 762 | 494 537 | 570 455 | 627 525 | 593 471 | 557 515 |
| 1990 m.sur. | 2000 m.sur. | 2010 m.sur. | - | - | - | - | - | - |
| 496 938 | 484 674 | 343 829 | - | - | - | - | - | - |
Žymūs žmonės
- Louis Armstrong (1901–1971) – džiazo kornetininkas, dainininkas[1]
- Tulanos universitetas
- Lojolos universitetas
- Naujojo Orleano universitetas
- Ksaviero universitetas
- Naujojo Orleano Pietinis universitetas
- Dillardo universitetas
- Luizianos Valstijos Sveikatos Mokslų Centro universitetas
- Švenčiausios mergelės kryžiaus koledžas
- Noter Damo seminarija
- Naujojo Orleano Baptistų Teologinė seminarija
- Delgado bendruomenės koledžas
- Viljamo Kerio Slaugos koledžas
- Herzingo koledžas
- Naujojo Orleano kulinarijos institutas
- New Orleans „Hornets“ (krepšinis)
- New Orleans „Saints” (amerikietiškas futbolas)
- New Orleans „Zephyrs” (beisbolas)
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
